Birželio 9-ąją – Tarptautinę archyvų dieną – visi besidomintys istorija laukiami Kauno apskrities archyve: šios įstaigos durys visą dieną bus atviros tiek pavieniams lankytojams, tiek grupėms.

Pakilimo ir nuosmukio metai

Kaunas visais laikais atliko reikšmingą vaidmenį mūsų šalies istorijoje. Dėl susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių Kaunui ne kartą yra tekę prisiimti ir pirmojo Lietuvos valstybės miesto vaidmenį. Vyresniosios kartos atmintyje dar iki šiol išlikusi pakili laikinosios sostinės dvasia ir tradicija. Kauno bendruomenė visais laikais, net ir okupacijų sąlygomis, pasižymėjo susitelkimu, stipriu bendruomeniškumo jausmu, tautinio-pilietinio tapatumo suvokimu ir, be abejonės, veržlumu, atvirumu iššūkiams bei pokyčiams.

Seniausi žmonių gyvenimo Nemuno santakų su Nerimi ir Nevėžiu apylinkėse pėdsakai siekia X–IX tūkst. prieš Kristų. Ne vėliau kaip VIII a. įsikūrė pirmosios gyvenvietės paneryje, Nemuno ir Neries santakoje, būsimosios Kauno pilies vietoje. Istorijos šaltiniuose (Vygando Marburgiečio kronikoje) Kaunas pirmą kartą paminėtas 1361 m., bet miesto pradžia istorikai laiko 1408-uosius, kai tuometis Lietuvos valdovas Vytautas Didysis suteikė Kauno bendruomenei miesto teisę.

Iki pat Žalgirio mūšio (1410 m.) miesto raidoje vyravo pilis. Ilgamečio Lietuvos karo Kryžiuočių ordino valstybe sąlygomis Kaunui, kuris tuo metu buvo pasienio miestas, vystytis ir augti sąlygos buvo nepalankios.

Po Žalgirio mūšio dingus tiesioginių karo veiksmų grėsmei, Kaunas pradėjo sparčiai augti. XV–XVI a. – aukso amžius miesto raidoje. Kaunas išaugo, jo plotas pasiekė apie 20 ha (miesto riba ėjo maždaug dabartine Šauklių g., o Šv.Mikalojaus benediktinių bažnyčia tuomet dar buvo už miesto ribų). Išsivystė amatai, prekyba.
XVII a. prasidėję nesėkmingi Lietuvos valstybei karai skaudžiai atsiliepė ir Kauno vystymuisi. 1655–1661 m. miestą siaubė ir niokojo čia apsistojusi Rusijos kariuomenė, o po keliolikos metų – 1701-aisiais – Švedijos. Ko neatliko svetimos kariuomenės, baigė stichinės nelaimės – gaisrai (1603, 1624, 1655, 1732 m. ir kt.) ir bado bei maro epidemijos (1602, 1625, 1657, 1708 m.). 1721 m. Kaune buvo likę vos 1,5 tūkst. gyventojų. Dėl šių ir kai kurių kitų priežasčių XVII–XVIII a. miesto istorijoje laikytini nuosmukio laikotarpiu.

Modernumo pavyzdys

Kauno raida XIX a. vertintina nevienareikšmiškai. Viena vertus, Rusijai okupavus Lietuvos valstybę, buvo apribotos jos piliečių, taigi ir miestiečių politinės teisės, jų saviraiškos ir veiklos galimybės. Kita vertus, 1843 m. miestui tapus įsteigtos Kauno gubernijos administraciniu centru, jo vystymosi galimybės smarkiai išsiplėtė. Buvo parengtas ir įgyvendintas Kauno plėtros projektas. Būtent tuo metu buvo suprojektuotas vadinamasis Naujamiestis – dabartinė Laisvės al. (tuometis Nikolajaus pr.) ir ją supantys miesto kvartalai. Stiprus raidą nulėmęs veiksnys buvo ir Kauno tapimas Rusijos imperijos miestu tvirtove XIX a. pabaigoje.

XX a. pradžioje Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dėl susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių, Kaunas beveik du dešimtmečius (1919–1939 m.) buvo laikinąja sostine. Miesto istorijoje tai buvo klestėjimo laikotarpis: Kaunas labai sparčiai augo ir vystėsi, čia kūrėsi valstybinės įstaigos ir institucijos, buvo statomi reikšmingi administraciniai bei visuomeniniai pastatai, kūrėsi ir plėtojosi pramonės įmonės, paslaugų infrastruktūra ir kt.

Pažymėtina, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, būtent Kaunas, 1918-ųjų gruodį surengęs pirmuosius laisvus ir demokratiškus rinkimus į miesto savivaldybę, tapo moderniosios savivaldos kūrimosi nepriklausomoje Lietuvoje lopšiu.

Antrojo statusas

Po to sekęs penkis dešimtmečius trukęs okupacijų laikotarpis suvaržė miesto raidą. Nepaisant to, Kaunas ir miesto bendruomenė išsaugojo savo veržlią dvasią, augo ir vystėsi. Nepriklausomybės atgavimo priešaušryje Kaunas įsitvirtino antrojo Lietuvos miesto pozicijoje ir nedaug atsiliko nuo šalies sostinės Vilniaus. 1985 m. Kaunas užėmė apie 11 579 ha plotą, jame gyveno apie 405 tūkst. gyventojų. Pagal tautinę sudėtį per 88 proc. sudarė lietuviai.

Šiuo metu, nors Kauno gyventojų skaičius yra sumažėjęs (apie 360 tūkst.), o Lietuvos miestų konkurencijos kontekste Kaunui į nugarą alsuoja Klaipėda, jis išlaiko antrojo mūsų šalies miesto pozicijas tiek pagal dydį, tiek pagal gyventojų skaičių, tiek ir pagal reikšmingumą valstybės ekonominiame, visuomeniniame, kultūriniame, socialiniame gyvenime.

10 km lentynų

Kaip žinome, Kauno apskrities archyvo pradžia siejama su 1921 m., kai buvo įkurtas Centralinis valstybės archyvas. Istorinės aplinkybės lėmė savitą Kauno apskrities archyvo vietą Lietuvos archyvų sistemoje.

Šiuo metu Kauno apskrities archyvas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Jame sukaupti 2 383 fondai, kuriuos sudaro beveik 1,3 mln. apskaitos vienetų, užimančių beveik 10 tūkst. tiesinių m lentynų. Čia sukaupti kelių istorinių laikotarpių dokumentai, atskleidžiantys mūsų istoriją (visų pirma – miesto ir Kauno regiono) nuo XIX a. pradžios iki mūsų dienų.

Atskiri dokumentai siekia dar ankstesnius laikus (pvz., su Pažaislio vienuolyno istorija susiję pavieniai dokumentai siekia XVII a.), tačiau pagrindiniai archyvo dokumentų kompleksai atspindi pastarųjų dviejų šimtmečių istoriją.

Išgirsti ir pamatyti

Siekdami sudaryti geresnes sąlygas miesto bendruomenei pažinti savo istoriją, ugdyti kauniečių bendruomeniškumą bei pilietiškumą šiais metais archyvo darbuotojai vykdo projektą, kurio metu čia vyksta gyvosios istorijos pamokos ir edukaciniai užsiėmimai Kauno istorijos ir miesto savivaldos raidos tema.

Užsiėmimuose gali dalyvauti ne tik moksleiviai, studentai, seniūnijų bendruomenių atstovai, bet ir visi, besidomintys savo miesto istorija. Apsilankiusieji archyve išgirsta trumpą pasakojimą apie mūsų miesto raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų, archyvo saugyklose susipažįsta su autentiškais Kauno istoriją liudijančiais archyviniais šaltiniais – pradedant XVIII a. pabaigoje (1788 m.) sudarytu miesto inventoriumi, viena iš nedaugelio išlikusių Kauno magistrato knygų, Kauno miesto dūmos (XIX a.), tarpukario bei mūsų dienų nepriklausomos Lietuvos Kauno miesto savivaldybės protokolais, rinkimų į miesto tarybą bei kitais savivaldos raidą atspindinčiais archyviniais dokumentais.

Besidomintieji galės apžiūrėti tarpukario kauniečių – žymių to meto politikos, visuomenės veikėjų pasų korteles, miesto augimą iliustruojančius Kauno planus, gerai žinomų pastatų projektus, regis, dar taip neseniai visą Lietuvą sudrebinusio Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus dokumentus ir daugelį kitų vertingų bei įdomių mūsų senesnę ir visai netolimą praeitį liudijančių dokumentų.

Parodoje – unikalūs eksponatai

Išėję iš saugyklų lankytojai dar galės apžiūrėti archyvo darbuotojų parengtą teminę archyvinių dokumentų parodą, skirtą dviem išskirtinėms mūsų istorijos datoms – Laisvės praradimui 1940-aisiais ir nepriklausomybės atgavimui 1990-aisiais – paminėti: "Kaunas istorinių lūžių metais 1940/1990". Parodoje pateikti dokumentai liudija po išorinės tariamos ramybės ir dirbtinės euforijos priedanga vykdytą okupaciją bei aneksiją, to meto visuomenės elito naikinimą, represijas, paveikusias visus gyventojų sluoksnius ir kt.
Liūdnai pagarsėjusio Kauno gyventojų trėmimo planas 1941 m. birželį, 1940-ųjų ir 1990-ųjų įvykius iliustruojančios nuotraukos ir kai kurie kiti iš Lietuvos ypatingojo archyvo atvežti dokumentai miesto visuomenei pristatomi bene pirmą kartą.

Pažintis su bendruomenės ir Kauno istoriją liudijančiais archyviniais dokumentais baigiama trumpa viktorina, kurios metu lankytojai turi galimybę pasitikrinti ir įtvirtinti savo žinias.

Istorija nėra kažkas neapčiuopiama, tolima. Ji šalia mūsų. Ateikime ir įsitikinkime. Kuo tvirčiau suvoksime ir jausime savo šaknis, kuo geriau pažinsime savo praeitį, tuo tvirtesni būsime dabartyje, tuo lengviau bus kurti sėkmingos ateities gaires.