Karas yra kova už prigimtinę teisę į laisvę, namus, ramybę. Tai kova su smurtu plačiąja prasme, su agresija, kylančia iš noro pademonstruoti jėgą, siekio kontroliuoti. Karas yra kova su silpnaprotiškumu, skatinančiu sugniuždyti, kankinti, naikinti. Karas – tai ne tik fiziniai susirėmimai stovint skirtingose barikadų pusėse. Šis reiškinys vyksta šalia mūsų: šeimose, bendruomenėse, skirtinguose visuomenės sluoksniuose.
Karo temą X Kauno bienalėje "Sujungti", žvelgdami skirtingais rakursais, analizuoja du menininkai: Silvia Giambrone (Italija) ir Artūras Morozovas (Lietuva). Judviejų estetinė kūrinių raiška skirtinga, tačiau juos jungia naratyvas apie karą, vykstantį šalia mūsų ir mumyse. Galbūt tame kare esame pasyvūs stebėtojai, galbūt aukos, o gal – budeliai.
Pasakojimo dinamika
"Yra diena, ir yra naktis. Yra gyvenimas, ir yra mirtis. Yra meilė, ir yra neapykanta. Yra karas. Yra taika", – šių žodžių aidas nuvilnija baltoje, pritemdytoje Kauno paveikslų galerijos salėje, kurioje vyksta A.Morozovo paroda "Kikimoros gimimas". Fotografijų serijoje, vaizdo kūrinyje atskleidžiama karo Ukrainoje tema.
Pasirinkdamas slogią, viešojoje erdvėje plačiai nagrinėjamą temą, menininkas kūriniuose žvelgia į ją kiek kitokiu rakursu: mistifikuodamas iš kūrinių sklindantį naratyvą.
Bendruomeniškumas, pasiaukojimas – potėmės, atsiskleidžiančios ilgiau pabuvus ekspozicijos erdvėje, kurios architektūriniai sprendimai sustiprina pagrindinę idėją. Pirma, žiūrovas susiduria su blausiu erdvės apšvietimu, suteikiančiu ekspozicijai intymumo, paslapties, gylio; antra, įdomus fotografijų išdėstymas erdvėje – jos it pabirusios ant baltų galerijos sienų. Skirtingi formatai, monotoniškos horizontalės nebuvimas leidžia žiūrovo žvilgsniui klaidžioti po skirtingus aukščius, suteikdamas ekspozicijai dinamikos.
Drabužis išgyvenimui
Kikimora – tai ne tik slavų mitinė būtybė, pelkių deivė, viliojanti praeivius į liūnus, vadinamus akivarais, bet ir snaiperio uniforma, padedanti jam išlikti nepastebėtam aplinkoje.
A.Morozovo fotografijose užfiksuoti ukrainiečių kasdienybės mirksniai, sužybsintys bėgant nerimo dienai: viename kadre matyti ant grindų išsidraikiusios audinių skiautės, paliktos rytdienos laikui įamžinti; kitame – fragmentiškos moters figūros detalės, tarsi žmogaus nė nebūtų, tik sparčiai tinklan medžiagos juostas rišančios rankos. Trečiajame – į aušrą žengiantis kareivis – nežinantis ateities, išgyvenantis dabartį, kurioje kiekvienas žengtas žingsnis lieka praeityje.
Tylų fotografijose užfiksuotų ribinių akimirkų liudijimą papildo vaizdo kūrinys, kuriame kelios moterys ir karys sustiprina kikimorą gaubiančią mistifikuotą simboliką.
"Aš negaliu eiti į karą, bet galiu pagelbėti siūdama kostiumus kariams", – vaizdo kūrinyje nuskamba moters mintis. "Sako, Kijeve gyvenančios moterys yra šiek tiek raganos, todėl kiekvieną kostiumą įkrauname gerąja energija", – atliepia kita. "Kostiumas paverčia karius nematomais, vadinasi, darome gerą darbą", – reziumuoja trečioji.
Taip eina mamų, žmonų, dukrų, seserų, senelių dienos Kijevo centre stovinčioje tvirtovėje įsikūrusiame "Savigynos šnabe", kur moterys nepailsdamos zuja koridoriais, keisdamos vienos kitas ir dirbdamos varginantį, monotonišką, tačiau prasmingą ir svarbų darbą. Nematydamos karo grimasų iš arti, Kijevo moterys stengiasi apsaugoti tėčius, vyrus, sūnus, apgobdamos juos savo mintimis, romumu, kantrybe, ilgesiu.
"Prieš karą gyvenau, dirbau. Atėjau padėti savo šaliai, kad visi galėtų toliau ramiai gyventi. (...) Kikimora garantuoja saugumą mūsų darbe. Be jos būtume pastebėti. Moterims reikėtų statyti paminklą už jų triūsą", – vaizdo kūrinio pabaigoje ištaria karys.
Ieškant smurto sėklų
Smurto tematiką kūriniuose vysto menininkė S.Giambrone, kurios paroda "Siaubinga karo meilė" eksponuojama M.Žilinsko dailės galerijoje. "Smurtas kare tampa teisėtas, bet jis egzistuoja ir kasdieniame gyvenime, šeimose už uždarų durų", – rašoma parodos anotacijoje.
Kūrinys "Mamytės kariauna" – iškylanti popierinė skulptūra, kurioje daugybę kartų atkartota mažos mergaitės, rankose laikančios ginklą, figūra. Mergaitės atvaizdas – aliuzija į tvarkingai sustojusią kariuomenę, laukiančią komandos pulti. Šiame darbe menininkė siekia atkreipti dėmesį į "šeiminį konfliktų aspektą ir karo idėjos prisijaukinimą". Mažoji mergaitė, lengvute marga suknele – S.Giambrone's mama vaikystėje. Karo idėją, besiskleidžiančią šiame kūrinyje, reikėtų suvokti ne kaip už šimtų, tūkstančių kilometrų nuo mūsų vykstančias transformacijas, bet kaip visai arti, gal net mūsų šeimose, besimezgančias smurto užuomazgas.
Brutalūs vaizdai televizoriaus ekranuose, neapykantą ir jėgos demonstravimą skatinantys kompiuteriniai žaidimai, negatyvios žinios, nuo kurių mirga kasdienė spauda – įprasti šiuolaikinės visuomenės atributai daro įtaką asmenybės raidai. Karas vyksta ne tik nuo mūsų nutolusioje pasaulio dalyje. Karas vyksta tarp keturių kambario sienų.
Mirtis nuo sąvaržėlės
Naikinančio karo tema pratęsiama kūrinyje "Tebūnie šviesa". Trys stikliniai indai, išrikiuoti vienoje linijoje. Jų viduje – baltos, siuvinėtos skepetaitės, apšviečiamos minkšta, objektus niveliuojančia šviesa. "(...) į indą įspraustas audinys iš tiesų yra lininė skepetaitė, kuria dvasininkas nuvalo taurę po to, kai iš jos atsigeria Komuniją priimantis asmuo. "Molotovo koktelio" formą primenanti stiklinė lempa simbolizuoja karo ir religijos ryšį, nes religija nuo seno pateisina smurtą", – atskleidžiama ekspozicijos anotacijoje.
Kūrinyje "Rugpjūčio 6-oji, mano meile" eksponuojama artefakto, rasto po atominės bombos sprogimo Hirošimoje, fotografija. Joje – laikrodis, kurio rodyklės sustojusios ties 8.15 val. padala. "(...) pasirinkau Hirosimos laikrodžio atvaizdą. Pasukau ilgąją rodyklę viena minute į priekį ir pridėjau sekundžių rodyklę, niekaip negalinčią pajudėti iš vietos", – atskleidžia menininkė. Šiame darbe apeliuojama į kiekvieną žiūrovą, skatinant jį apmąstyti savo "išgyventą nedidelę asmeninę Hirošimą".
Paskutinysis ekspozicijos kūrinys – "Svaigulys" – fotografijų serija, kurioje įamžinti įvairiausi daiktai: sąvaržėlė, pakaba, peilis, riešutų gliaudyklė, termometras, tapetų atplaiša ir kt. Tarpusavyje kontrastuojantys objektai (ką galima sužeisti sąvaržėle? – tikriausia nieko, bet štai dūris peiliu gali būti mirtinas kiekvienam) pablukusiose fotografijose apeliuoja į šeiminį smurtą. Norint nuskriausti silpnesnį už save ir pats nekalčiausias daiktas gali tapti ginklu. Buitiška konfliktinė situacija neretai baigiasi tragedija ne tik aukai, bet ir jos budeliui.
Kas? S.Giambrone personalinė paroda „Siaubinga karo meilė“.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? Iki gruodžio 31 d.
Kas? A.Morozovo personalinė paroda „Kikimoros gimimas“.
Kur? Paveikslų galerijoje.
Kada? Iki gruodžio 31 d.
Naujausi komentarai