Tai naujienų agentūrai ELTA patvirtino Kauno valstybinės filharmonijos ilgametis vadovas Justinas Krėpšta. Visų pirma renginių, koncertų organizatoriams neaišku, kaip elgtis, jei tie renginiai, į kuriuos parduota nemažai bilietų, buvo atidėti dėl pirmosios COVID-19 bangos ir yra organizuojami dabar.

„Iš viso susidaro dvejopa situacija. Šiuo metu galime organizuoti koncertą salėje, priimdami iki 150 žmonių. Kauno filharmonijos salėje turime 530 vietų, tai tą pusantro šimto žmonių puikiausiai galime susodinti saugiais atstumais vienas nuo kito. Bilietus žmonės įsigyja per „Tiketą“, todėl sistema atseka, kas nusipirko ir kokioje vietoje sėdėjo, jei kartais kokiems visuomenės sveikatos specialistams prisieitų aiškintis galimą užkrato židinį. Tačiau abejoju, kad to prireiks, bent iki šiol taip nebuvo. Dabar paskelbė, kad su Galimybių pasu žiūrovų skaičių galėsime didinti iki 500. Turime kelis nukeltus koncertus, į kuriuos bilietai seniai parduoti. Tai kaip daryti? Paso tai nėra, o žiūrovas bilietą turi, ką sakyti tokiu atveju? Reikalauti Galimybių paso ir jo neturinčių žiūrovų visai neįleisti į salę? Daugybė įstaigų savo renginius nukėlė, dabar išeina taip: lyg ir galime juos rengti, lyg ir ne?“ – svarsto Kauno filharmonijos vadovas.

Jo pripažinimu, panašių abejonių dėl koncertų bei kitų renginių kyla ir kolegoms iš įvairių kultūros įstaigų. Tartasi tarpusavyje, mėginta apie tai teirautis Sveikatos apsaugos, Kultūros ministerijose, bet aiškiau nepasidarė.

Oficialiai skelbiama, kad duomenys Galimybių pasui bus imami iš e. sveikatos sistemos. Neturintiems kompiuterio (ir savaime aišku, galimybės naudotis internetu), kaip paaiškino Registrų centro vadovė Diana Vilytė, siūloma su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti Registru centre ir Klientų aptarnavimo centre duoti sutikimą, kad būtų galima prieiti prie sistemos. Tik tuomet žmogus gaus atspausdintą Galimybių pasą. Negana to, šį dokumentą reikės atnaujinti kas savaitę.

J. Krėpšta primena, kad viena iš sąlygų tokiam pasui įgyti – žmogus turi būti paskiepytas abiem vakcinos dozėmis. Tad Kauno filharmonijos vadovas klausia: ar nebūtų paprasčiau vietoje Galimybių paso vadinamajam vidiniam naudojimui Lietuvoje leisti žmogui prie įėjimo į renginio vietą parodyti kortelę, kurią gavo pasiskiepydamas vakcinavimo centre? Joje nurodyta pirmos ir antros vakcinos dozės gavimo datos ir netgi jos pavadinimas. Yra ir serijos numeris, vieta asmens vardui bei pavardei įrašyti. Yra ir priminimas: „Net po antrosios dozės išsaugokite šią kortelę savo įrašams“.

„Ne mano tikslas spręsti, kiek valstybei realiai kainuos vadinamasis tarpinis dokumentas – Galimybių pasas, ir kiek kainuoja Vakcinavimo centro išduodami asmeniui lapeliai. Tik ar visiems tokio paso dabar reikia, juolab kai iš anksto žinoma, kad jis neilgai galios? Galiu spėti, kad mūsų koncertų lankytojai, tarp kurių yra daug garbaus amžiaus žmonių ir, deja, nemažai jų neturi išmaniosios technikos bei ja nesinaudoja, susidurs su problemomis, jei norės pas mus apsilankyti. Užtat daugybė jų atsiliepė į raginimą skiepytis ir tai atliko. Vadinasi, kiekvienas iš pasiskiepijusių turi iš Vakcinavimo centro gautą lapelį su skiepijimo datomis. Tai kaip dabar bus? O jei prieš renginį išeis įsakas „visi – tik su pasu“? Ar, tarkime, sūnus lydės tėvą iki koncerto, kad parodytų savo telefone atšviestą jo pasą? Laukiame išaiškinimo, kaip mums dirbti“, – sakė Eltai J. Krėpšta.

Jis patikino, kad užsiauginti savą publiką koncertų organizatoriams bei dalyviams užtrunka ne vienerius metus, o prarasti ją galima greitai. Karantinui užvėrus sales, menininkams sunkiai sekėsi „virti savo sultyse“. Kauno filharmonija dėl COVID-19 patyrė didelę netektį, kai gyvybės neteko profesorius Petras Bingelis, Kauno valstybinio choro įkūrėjas bei ilgametis vadovas. Vieni pirmųjų choristai atsidūrė pavojaus zonoje, koronavirusui įsisukus į kolektyvą. Dėl COVID-19 nuplaukė choro gastrolės užsienyje, nors ryškūs koncertai jau buvo sutarti Belgijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Lenkijoje.

„Subsidijos šiek tiek gelbėjo išgyventi. Darbus tęsėme, ir per pusmetį surengėme apie 20 tiesioginių koncertų transliacijų. Jei atvirai, tiek žiūrovų, kiek tuos mūsų koncertus žiūrėjo, nebūtume Filharmonijos salėje sutalpinę. Tiek artistai, tiek Filharmonijos darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su žiūrovais, jau paskiepyti. Koncertus rengiame laikydamiesi, kaip ir anksčiau, visų saugumo reikalavimų. Gaila, kad praėjusią savaitę negalėjome pamaloninti savo ištikimos publikos Kosto Smorigino pasirodymu Kauno valstybinėje filharmonijoje. Jo koncertas neįvyko, nes dainininkas buvo staigiai iškviestas į Paryžių dainuoti operoje „Toska“. Pernai vasarą per Pažaislio festivalį būtent lietuviai atlikėjai užpildė mūsų programą, nes užsieniečiams atvykti į Lietuvą neleido karantino reikalavimai. Tuo pačiu ir Lietuvos artistai negalėjo pasirodyti užsienio scenose. Dabar, kai karantinas laisvėja, jiems tenka vykdyti atidėtus kūrybinius planus bei įsipareigojimus“, – pasakojo J. Krėpšta.

Primindamas, kad praėjusią vasarą Pažaislio festivalis vietoje tradiciškai 3 mėnesių truko tik pusantro, nes prasidėjo liepos viduryje, vienas iš šio keliasdešimt metų organizuojamo renginio sumanytojų ir vadovų J. Krėpšta atskleidė, kad 2021-ųjų festivalį ketinama pradėti birželį. Iki to laiko turėtų ir Galimybių paso taikymo (ar apsiėjimo be jo) galimybės organizatoriams paaiškėti.