Žiniasklaidos įtaka

"Videogramos" – tai šių metų festivalio pavadinimas, kuriuo norime kalbėti apie XX ir XXI a. vaizdų galią ir poveikį, apie tai kaip vaizdai – televizijos, kino, skaitmeniniai – dalyvauja kuriant istoriją", – sako viena festivalio kuratorių Monika Lipšic.

Kaip judantys vaizdai veikia, kuria ir dalyvauja istorijoje? Vienas pagrindinių parodoje rodomų filmų, taip pat įkvėpęs viso festivalio antraštę, Haruno Farockio "Revoliucijos" videogramos nurodo, kad judantys vaizdai ne tik reprezentuoja ar atspindi realybę, bet ir aktyviai ją kuria.

Kas nutinka su visuomene, kurioje kiekvienas nori išsiskirti iš minios?

Samprotauti apie judantį vaizdą ir jo galią veikti neįmanoma neapmąstant masinės žiniasklaidos vaidmens. Šį vaidmenį ironiškai vertina ir inscenizuoja tiek medijų meno klasikinis darbas – JAV menininkų kolektyvo "Ant Farm" performanso "Media Burn" dokumentacija, tiek Berlyne kuriančios lietuvių menininkės Dovilės Aleksaitės "Hypnosis Session", kuris šią žiniasklaidos galią veikti įvykių eigą ironiškai komentuoja per Sovietų Sąjungoje gyvai transliuotų hipnozės seansų montažą.

Skirtingos perspektyvos

Tai, kaip vartojame vaizdus, veikia ne tik dabar besiskleidžiančią istoriją, bet ir praeities matymą bei atkuriamus praeities pasaulius. Apie tai ir apie antrosios kartos nostalgiją, tam tikrų vaizdinių nostalgijos nostalgiją – Maxo Grau kūrinys "Craving for Narrative", analizuojantis savo paties kuriamus naratyvus, įkvėptus populiaraus Holivudo filmo "Grease" scenų.

Persijn Broersen & Margit Lukács dekonstruoja idilinio peizažo įvaizdį kino istorijoje. Allison Henriquez darbas poetiškai perteikia naktinį vaizdo žvilgsnį. O "Forensic Architecture" tyrimas-filmas "Triple-Chaser" pristato vaizdą kaip priemonę atkurti ir atsekti istorijas iš įvairių perspektyvų.

"Labai džiaugiamės galėdamos pristatyti festivalio temas parodos ir vaizdo peržiūrų kambario formatu. Šių metų festivalyje įtraukiant vaizdo ir šiuolaikinio meno kontekstus norėjosi, kad ir pristatymo forma išsiplėstų už didelio kino ekrano ribų", – sako festivalio bendrakuratorė Milda Januševičiūtė.

Festivalio atidarymo dieną, rugsėjo 17 d., taip pat atsidarys ir antroji festivalio paroda – Iris Smeds filmas-instaliacija "Vidutinybė". Ši paroda vyks VDU menų galerijoje "101" iki spalio 10 d.

I.Smeds – tai Stokholme gyvenanti menininkė, darbuose dažnai nagrinėja identiteto, kaip prekės, ir meno, kaip pramogos, idėjas. Vaizdo kūriniuose ir performansuose lygina piniginę ir dvasinę meno ir žmonijos vertes, o kaip metodą idėjoms generuoti renkasi siurrealizmą ir poeziją.

VDU menų galerijoje "101" pristatoma I.Smeds filmas-instaliacija "Vidutinybė" tyrinėja vidutinės vertės idėją kaip būdą kalbėti apie žmogiškąją egzistenciją. Kas nutinka su visuomene, kurioje kiekvienas nori išsiskirti iš minios, o viduje nuolat jaučiame spaudimą, kad mūsų vidinė ugnelė turėtų degti kuo stipriau, kai save nuolat lyginame su kitais? I.Smeds žiūrovui siūlo asociatyvių gijų pasakojimą apie vidutiniškumą, perteikdama jį per skirtingus vizualinius skyrius ir formas – Salvadoro Dali tirpstančių laikrodžių, į dvi dalis perskilusio šimtakojo ar daugiau nebenorinčio degti Ikaro.

"I.Smeds kūrinys labai įdomiai papildo šių metų Tarptautinio Kauno kino festivalio temą, kalbančią apie ryšį tarp individo ir visuomenės, apie mūsų kūnų socialumą, – sako festivalio kuratorė Viktorija Šiaulytė. – Tai taip pat originali neoliberalaus pasakojimo apie nuolatinį savęs gerinimą ir siekį peržengti savo asmenines ribas alegorija. Žvelgiant plačiau, tai ir nedidaktiškas komentaras apie gerovės visuomenės idėjos – visuomenės, kurioje visi tarsi laiko, remia vienas kitą, griūtį".

Kas? Tarptautinio Kauno kino festivalio paroda "Videogramos".

Kur? Kauno menininkų namuose.

Kada? Atidarymas rugsėjo 15 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 11 d.