Kauno kompozitorių bendruomenės variklis netyla jau pusšimtį metų

Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius šiemet švenčia jubiliejinius metus. Pirmuosius narius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o dabar nepakanka ir dviejų. O vertinant veiklą, atrodytų, pluša kelios dešimtys.

Apie organizacijos istoriją ir sukakčiai skirtus planus – pokalbis su skyriaus vadove muzikologe Kristina Mikuličiūte-Vaitkūniene.

– Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate 50 metų jubiliejų?

– Pirmiausia norisi pasidžiaugti, kas ši nedidelė kompozitorių ir muzikologų bendruomenė, susikūrusi 1971 m. birželį, įveikusi istorinius išbandymus, tebegyvuoja ir jos kūrybinės bei visuomeninės veiklos rezultatai yra nemenki. Džiugu, kad skyrius, atsiradęs kaip penkių kompozitorių kuopelė, šiandien yra ir gausesnis – jungia dvylika narių (aštuonis kompozitorius ir tris muzikologus). Skyriaus veikla yra tvirtai įsikomponavusi į Kauno muzikinį gyvenimą, pirmiausia, tarptautiniu naujosios muzikos festivaliu "Iš arti", taip pat ir kitais kūrybiniais projektais.

Festivalis per tuos 23 metus išsiugdė savo publiką ir įsitvirtino kaip didžiausias vidurio Lietuvos tarptautinis naujosios muzikos renginys.

– Tarpukariu klestėjusi Kauno kultūra pokario metais sovietų valdžios buvo sąmoningai ir nuosekliai griaunama. Į Vilnių perkeltos svarbiausios kultūros, meno ir švietimo įstaigos: 1948 m. – Operos ir baleto teatras, 1949 m. – Lietuvos konservatorija. 1950 m. uždarytas Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas neteko žymiausių to meto Lietuvos menininkų, kultūros veikėjų ir pamažu virto technokratiniu miestu. Tačiau kauniečių inteligentijos mentalitete liko laikinosios sostinės ambicijų bacila, tapusi stipria varomąja jėga atkuriant prarastą kultūrinį veidą.

– Neatsitiktinai pirmasis skyriaus pirmininkas kompozitorius Giedrius Kuprevičius to meto spaudoje rašė: "Malonu, kad sąjungos skyrius įsikūrė senas muzikines tradicijas turinčiame mieste. Čia bursis visi, kuriems rūpi muzikinė kultūra, jos ateitis." Per dešimt savo veiklos metų G.Kuprevičius įgyvendino daugybę iniciatyvų, kurios išjudino Kauno muzikinį gyvenimą ir sulaukė labai didelio susidomėjimo, ypač tarp jaunuomenės. Veržlaus ir kūrybingo pirmininko dėka dienraštyje "Kauno tiesa" (dabar – "Kauno diena") įsteigtas šeštadieninis skyrius "Muzikinis gyvenimas", kuriame buvo aptariami ir vertinami muzikiniai įvykiai, svarstomi probleminiai klausimai, minimos įvairios sukaktys.

Apie dešimtmetį Kaune buvo rengiama tradicinė kasmetinė "Muzikos savaitė", kurioje skambėdavo nauji lietuvių kompozitorių kūriniai. Kiekvieną pavasarį vykdavo ataskaitiniai Kauno kompozitorių kūrinių koncertai-perklausos. Buvo organizuojami ne tik lietuvių, bet ir kaimyninių respublikų – Latvijos, Rusijos, Estijos – kompozitorių kūrinių koncertai. Bendradarbiaudamas su bibliografe Daina Kazlauskiene, G.Kuprevičius parengė daugiau nei 200 paskaitų Viešojoje bibliotekoje. Jų metu buvo propaguojama Vakarų muzikos kultūra, ne tik klasikinė, bet ir džiazas, popmuzika – pristatomos naujos plokštelės iš bibliotekos ir privačių asmenų kolekcijų, įrašai iš "Amerikos balso" Liuksemburgo radijo stoties. Daug vietos buvo skiriama naujos lietuviškos muzikos sklaidai. Organizuojami susitikimai su lietuvių, taip pat latvių, rusų, vokiečių kompozitoriais. Renginiai sutraukdavo į biblioteką daugybę klausytojų.

– Kaip klostėsi skyriaus veiklos realijos antrąjį jo gyvavimo dešimtmetį?

– Nuo 1982 m. G.Kuprevičiaus pradėtą veiklą sėkmingai tęsė naujasis skyriaus vadovas Algimantas Kubiliūnas. Greta jau nusistovėjusių darbų (šeštadieninio skyriaus "Muzikinis gyvenimas" Kauno dienraštyje tvarkymo, kompozitorių pavasarinių ataskaitinių koncertų ir kt.) jis juto, kad besikeičiantis istorinis laikas kelia naujus uždavinius. Vienas svarbesnių buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Kauno fakulteto įsteigimas. Ši idėja kilo 1988 m. Kauno filharmonijoje pasikalbėjus Justinui Krėpštai, Petrui Bingeliui ir A.Kubiliūnui, kuris daug prisidėjo organizuojant darbus kaip Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. 1989 m. tikslas buvo pasiektas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teko susidurti su kitokiais iššūkiais. A.Kubiliūnas prisimena: "Sunkiausias laikas buvo maždaug 1990–1993 m., kai vienos valdymo struktūros iro, naujos kūrėsi, o tame procese jautėsi ir chaoso, ir nežinomybės... Kaune atsirado garsiai rėkiančių balsų, kad kompozitoriams jau užtenka, prisivadovavo, kad "dabar vadovausime mes" (kas tie mes, išskyrus vieną kitą balsą, taip ir nepaaiškėjo), kad Kompozitorių sąjunga – Stalino sukurta organizacija, dėl to likviduotina ir t.t. Dėl to buvome genami ir iš savo patalpų, bandyta trukdyti rengti Kauno kompozitorių kūrinių koncertus ir pan. Ypač tais metais skyriaus vadovo pagrindinis darbas ir buvo kova su rėksniais, kuriuos pagarbiai išklausydavo miesto savivaldybėje, jie važiuodavo ir į Kultūros ministeriją, o man su jais tekdavo susikauti, aiškintis ir t.t. Keistas patyrimas, šiandien, sakyčiau, netgi egzotiškas."

– Tarp daugybės organizuotų renginių reikšmingiausias yra tarptautinis naujosios muzikos festivalis "Iš arti", nuo 1997 m. vykstantis kiekvieną rudenį.

– 1994 m. vadovavimą skyriui perėmė kompozitorė Dalia Kairaitytė. Jos pastangomis 1997 m. suorganizuotas pirmasis tarptautinis naujosios muzikos festivalis "Iš arti". "Nors koncertų buvo nedaug – trys, tačiau visi buvo įsimintini. Skambėjo daug puikios šiuolaikinės muzikos", – rašė A.Kubiliūnas žurnale "Kultūros barai". Jau tada dauguma Kauno muzikų ir melomanų kalbėjo, kad tokio pobūdžio festivalis turėtų tapti tradicija.

Nuo 2001 m. skyriui vadovavo ir festivalį "Iš arti" rengė kompozitorius Vidmantas Bartulis, nuo 2007 m. iki 2019 m. – kompozitorė Zita Bružaitė. Jie žymiai praplėtė festivalio dalyvių (kompozitorių ir atlikėjų) geografiją, koncertų programas, renginių įvairovę ir formas. 2020 m. festivalio organizavimas buvo patikėtas jauniausiai skyriaus narei kompozitorei Viltei Žakevičiūtei ir turėjo būti 24-asis, deja, dėl karantino neįvyko.

23 įvykę festivaliai pasižymėjo skambėjusios muzikos stilistine įvairove – nuo XX a. klasikos iki šių dienų avangardo. Nemaža vietos buvo skiriama lietuvių, ypač Kauno kompozitorių, naujų kūrinių užsakymams, jų dėka buvo parašyta daug puikių kamerinės, chorinės, orkestrinės muzikos opusų. Klausytojai galėjo išgirsti nežinomos užsienio kompozitorių muzikos ne tik iš Europos valstybių, bet ir kitų kontinentų – Azijos, Amerikos.

Norisi pasidžiaugti, kad festivalis padėjo labai prasiplėsti kūrybiniam bendradarbiavimui su užsienio šalių kompozitoriais ir atlikėjais. Kūrybiniai mainai padėjo pasipildyti mūsų atlikėjų repertuarui, lietuvių autorių muzika buvo atliekama užsienio atlikėjų festivalio metu, o vėliau ir savuose kraštuose. Daugybę kartų galėjome mėgautis aukščiausio lygio lietuvių ir užsienio muzikantų interpretacijomis. Džiugina ir tai, kad festivalis per tuos 23 metus išsiugdė savo publiką ir įsitvirtino kaip didžiausias vidurio Lietuvos tarptautinis naujosios muzikos renginys.

– Kokius pastarojo dešimtmečio svarbesnius projektus dar vertėtų paminėti?

– Be festivalio "Iš arti", Z.Bružaitė įgyvendino daug kitų originalių sumanymų. Tarp jų norėtųsi paminėti šiuos: "Kultūros kronikos iš arti" (2009), aštuoni lietuviškos muzikos retrospektyviniai koncertai įvairiuose Lietuvos miestuose; koncertų ciklas ir kompaktinė plokštelė "Kauno muzikos kūrėjai: tarp garso ir tylos" (2011 ); garso ir vaizdo performansas "Maironis, Kalanta ir aš" (2012); "Motetų vėrinys" (2019), naujų chorinių kūrinių koncertų ciklas, skirtas J.Naujalio metams. Pastaraisiais metais organizuojame jau tradicinius Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų koncertus Kauno Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje, kur sulaukiame daug klausytojų ir šilto jų priėmimo. Džiaugiamės, kad 2020 m. rudenį prieš karantiną spėjome surengti koncertą "Vakaro malda".

– Kokiais kūrybiniais projektais planuojate paminėti šiuos jubiliejinius metus?

– Sumanymų turime nemažai. Planuojame balandžio mėnesį surengti konferenciją. Joje numatyti pranešimai, skirti kompozitorių A.Kubiliūno, G.Kuprevičiaus, V.Bartulio, Z.Bružaitės kūrybai, ketiname pristatyti Kauno kompozitorius Eduardo Balsio mokinius, prisiminti skyriaus įkūrimą ir pirmąjį veiklos dešimtmetį. Jei bus gautas finansavimas, išleisime konferencijos straipsnių rinkinį. Šią veiklą koordinuos skyriaus narė muzikologė, muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Ji yra surengusi keturias muzikiniam paveldui skirtas konferencijas Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų skyriuje, parengusi ir išleidusi du straipsnių rinkinius.

Birželio mėnesį numatytas Kauno kompozitorių sakralinės muzikos koncertas Pažaislio festivalyje. Spalio 9 d. planuojamas Lietuvos kamerinio orkestro koncertas, kuriame skambės G.Kuprevičiaus, Z.Bružaitės, A.Kubiliūno ir V.Bartulio kūriniai. Rudenį dar turėtų įvykti koncertas-susitikimas su Kauno kompozitoriais ir muzikologais. Renginio metu skambėtų kauniečių kameriniai kūriniai, vyktų pokalbiai, būtų pristatyta naujoji knyga "Kauno kompozitorių bendruomenė 1971–2021 m." Čia sakau: turėtų būti, nes, ar tai bus, priklausys ne tik nuo pandemijos, bet ir nuo savivaldybės finansavimo, kuriam esame pateikę paraišką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Krėpštalas amžinasis

Krėpštalas amžinasis portretas
Tuščias reikalas ta Kauno "kultūra",korupuota komunistinė nomenklatūra pasakoja kokie jie kieti.

deja bet

deja bet portretas
ne Arvo Part, ir ne Philip Glass sovietiniai genijai.

Nezurnalistas

Nezurnalistas portretas
Kas perims veikla? Bravo Giedriau ir Co! Bet negi repo( ar rapo koks skirtumas) "kompozitoriai"?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių