Kauno meno arterija nupulsavo iki Liuksemburgo

  • Teksto dydis:

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto studentas Mykolas Deveikis – vienas iš septynių jaunuolių, kurie Liuksemburgo geležies rūdos kasyklose atidarė „Portalą į Kauną“ – ekspoziciją, kuri yra dalis „Arterijos“ projekto, sujungusio dvi šių metų Europos kultūros sostines: Kauną ir Ešą prie Alzeto.

Naujai užgimusi erdvė

Projektas „Arterija“ gimė Kauno senamiestyje, nedidelėje V.Kuzmos gatvelėje, kurios dalis įsispraudusi tarp VDA Kauno fakulteto pastatų. Ilgą laiką ši atkarpa tebuvo praėjimas, užsibaigiantis laiptais į magistralinę miesto gatvę palei Nemuną.

„Šią unikalią erdvę jautėme, tyrinėjome, akimis ir žodžiais bandėme prisijaukinti ne vienus metus. Tačiau tik šiais metais, Kauno – Europos kultūrinės sostinės kontekste ji žybtelėjo lyg žaibas“, – pasakoja VDA Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis.

Jonas Audėjaitis/Organizatorių nuotr.

Dar pernai čia vyko dvi kūrybinės dirbtuvės: daugiau kaip 100 Lietuvos ir užsienio kūrėjų paliko visą idėjų biblioteką, kaip įprasminti šią erdvę menu. Tai ir tapo atspirties tašku „Kaunas 2022“ paskelbus partnerysčių projektą, į kurį sėkmingai įsiliejo „Arterija“.

„Kūrėme erdvę visų menų – vaizdo, garso, judesio – reprezentacijai. Siekėme palikti ženklą, kuris sustabdytų praeivį, priverstų jį pakelti galvą ar įsiklausyti, susimąstyti, prisiminti“, – pasakoja prof. J.Audėjaitis.

Taip gimė keturių ciklų projektas „Arterija“. Ir išties praeiviai ne tik pakeldavo akis į dangų, bet ir ropštėsi ant palangių, siekdami padangėse kabančių sūpynių.

Karas, nutildęs kūrėjus

„Įrengdami vieną iš ekspozicijų pakabinome sūpynes. Nors nakčiai jas susukome, kad niekas supdamasis nesusižeistų, vėliau stebėdami kamerų įrašus pamatėme, kad praeiviai ropštėsi sienomis, kabinosi už palangių, kad jas pasiektų“, – smagius projekto momentus prisimena vienas iš „Arterijos“ kuratorių Martynas Radzevičius.

Taip pat ir lietų, kuris paženklino jau įvykusių trijų ekspozicijų – „Mirksnis“, „Sugrįžimas“ ir „Jei tu gyvas, atplauk...“ pristatymo renginius.

„Kad sausį orai nelepins, visi žinome. Bet lijo ir birželį, ir net rugsėjo vidury, nors visą dieną iki atidarymo vakare švietė saulė. Kas bus lapkričio 25 d., kai kartu su „Kaunas 2022“ renginių uždarymu ruošiame finalinės ekspozicijos pristatymą, net nesinori prognozuoti“, – juokiasi Mykolas.

Vis dėlto lietus suvaidino nemenką vaidmenį antrosios ekspozicijos, kurios galėjo ir nebūti, pristatyme. „Sugrįžimas“ buvo numatytas pavasariui, deja, karas Ukrainoje išmušė iš vėžių daugelį, ypač kūrėjus.

Vieta: projektas „Arterija“ gimė Senamiestyje, nedidelėje V.Kuzmos gatvelėje, kurios dalis įsispraudusi tarp VDA Kauno fakulteto pastatų. (Organizatorių nuotr.)

„Menininkai buvo įkritę į psichologinę duobę. Viskas sustojo. Tačiau galiausiai gimė tikrai unikalus sprendimas, pakoreguotas įvykių Ukrainoje ir brėžiantis viltį, kad kada nors vėl bus taika ir po pasaulį išsklaidyti žmonės galės sugrįžti į savo namus. Atidarymo metu vykusį judesio performansą tarp besiplaikstančių geltonos ir baltos spalvų vėliavų krintantis lietus tik paryškino, suteikė dramatizmo“, – prisimena pagrindinis „Arterijos“ projekto kuratorius, architektas Rimantas Giedraitis.

Beje, šiai ekspozicijai muziką kūrė kompozitorius iš Ukrainos Volodymyras Antonivas.

Kūrybos katilas

Kūrėjai iš skirtingų šalių ar parodos, nusidriekiančios net po žeme – ne vienintelis „Arterijos“ projekto išskirtinumas. Žavioje V.Kuzmos gatvėje namus rado daugelio menų mūzos.

Pirmojoje ekspozicijoje „Mirksnis“ dominavo fotografija. Kūrybinė idėja gimė iš fotografo Romualdo Požerskio 1974–1980 m. darbų, kuriuose užfiksuotos Kauno senamiesčio akimirkos. Viena nuotrauka buvo būtent iš šios V.Kuzmos gatvelės atkarpos. Fotomeną papildė multimedijos menininko Sauliaus Pauliuko kūryba.

Antroji ekspozicija, nors ir nuspalvinta karo Ukrainoje, išsiskyrė judesio menu. Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai kūrė judesio performansą lietuje, kuris lyg simbolis, nuplaunantis nerimą ir baimę, karo baisumus ir sugrąžinantis viltį gyventi.

„Svarbiausia – šios erdvės pokytis miesto kontekste. Tai jau ne vien praėjimas, tai vieta skleistis idėjoms. Kūrybinė erdvė, kalbanti menine kalba“, – pastebi „Arterijos“ projekto kuratorius ir ne vienos ekspozicijos bendraautoris S.Pauliukas.

Galiausiai, trečioji ekspozicija „Jei tu gyvas, atplauk...“, kurią vis dar galima išvysti Kaune – apgaubta tekstilės meno mūzos sparno. Ji dedikuota upei, jos tėkmei, pakilimams ir atoslūgiams. Čia išvysite dviejų garsių menininkių – Linos Jonikės ir Monikos Žaltės – darbus.

„Tai labai įdomi jungtinė paroda. Čia susipina įvairios medžiagos, materijos, temos ir idėjos. Atrasite jaunystę ir drąsą, apmąstymus baidarei lengvai slystant vandeniu. Ir gaivališką stichiją, kuri plaudavo Kauno gatves ir namų sienas per pavasario atlydį“, – reflektuoja R.Giedraitis.

Ketvirtoji ekspozicija intriguojančiu pavadinimu „Girdėti vaizdą“, kurios atidarymas numatomas lapkričio 25 d., skirta tapybai ir skulptūrai.

„Lankytojų laukia gana netradicinė patirtis. Mes, kūrėjai, įgarsinome pasakojimus apie nematomą kūrybos virtuvę. Vieni pasakoja, kaip gimsta paveikslai, koks yra kūrimo procesas. Kiti, kaip mano atveju, kaip atrodo jau sukurtas paveikslas. Klausydamas žmogus galės susikurti savo vaizdą“, – užsimena apie būsimą finalinę „Arterijos“ ekspoziciją VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros vedėja prof. Aušra Vaitkūnienė.

Portalas į Kauną

R.Požerskio 8-ojo dešimtmečio darbai, tapę įkvėpimu pirmajai ekspozicijai, šiuo metu yra eksponuojami VDA Kauno fakultete. Parodoje „Miestas išėjęs tačiau pasilikęs“ išvysite daugiau kaip 40 jautraus ir pastabaus menininko fotografijos darbų, kuriuose užfiksuotas Kauno senamiesčio gyvenimas.

Šią unikalią erdvę jautėme, tyrinėjome, akimis ir žodžiais bandėme prisijaukinti ne vienus metus.

Rugsėjį viešoje meno erdvėje po atviru dangumi vyko lietuvišką vaizdo meno raišką per beveik tris dešimtmečius pristatanti vaizdo instaliacijų paroda „Atsimerk“. Ji buvo sudaryta iš dviejų dalių. Renginio pradžioje buvo pristatyti pastaraisiais metais šiandienos vaizdo menininkų sukurti darbai, o antroji šios peržiūros dalis pristatė Kauno vaizdo meno retrospektyvą nuo 2001 m.

Galiausiai, spalį Liuksemburge buvo atidaryta paroda „Portalas į Kauną“. Lasauvage kasyklų požemiuose buvo rodomos vaizdo projekcijos su šiuolaikinio miesto vaizdais, kuriuos netikėčiausiose vietose visą vasarą fiksavo studentai.

„Norėjome parodyti, koks kontrastingas yra Kaunas: tai ir ramybė, miškai, senovinės bažnyčios, modernistinė architektūra, ir šurmulys festivaliuose, šilti ir smagūs vakarai miesto gatvėse, – pasakoja M.Deveikis. – Specialiai filmavome su savo mobiliaisiais telefonais, kad būtume maksimaliai arti realybės.“

Pasak „Arterijos“ organizatorių, jų tikslas buvo sukurti erdvę menui ne vienai dienai ir ne vienam projektui.

„Arterija“ turi pulsuoti savarankiškai. Tai prasidėjo, mes davėme postūmį kūrybiniam šios erdvės gyvenimui, palikome žinią miestui. Tai lyg žaibo iškrova ir su paskutine ekspozicija niekas nesibaigia. Bus ir ketvirta, ir penkta, nes mes kūrybingi, tereikia minčių, o mes rasime būdų jas realizuoti“, – sako VDA Kauno fakulteto dekanas prof. J.Audėjaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Edmundas Tulcevičius

Edmundas Tulcevičius portretas
Man ši ,,Arterija,, kuom tai primena ,,Kiemo galeriją,, Ožeškienės gatvėje , abejose vietose yra į ką pažiūrėti , labai įdomu .
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių