Maestro iš Slovėnijos

"Ne tik kūrinys, bet ir visa programa yra gyvas organizmas, kuris privalo turėti savo dinamiką, kūrinių eilės logiką. Programa – tarsi vieno vakaro žmogaus gyvenimas ir ji turėtų būti žaisminga, audringa, melodingai rami bei intriguojanti. Tokiomis nuostatomis remiuosi sudarant visų būsimų koncertų programas. Dar svarbu, kad jose klausytojas atpažintų girdėtą muziką, bet būtų ir naujo pažinimo džiaugsmo." Tokiomis mintimis dalijasi koncerto svečias – slovėnų dirigentas Simonas Perčičius, ne pirmą kartą viešintis Lietuvoje.

Jo rengiami koncertai išsiskiria emocija, maestro kiekvienam kūriniui skiria individualų dirigavimo mostą. Be simfoninės muzikos repertuaro, dirigentas nuosekliai rengia projektus su kameriniais, operos ir pučiamųjų instrumentų orkestrais.

Savo dirigavimo technika, stilinga interpretacijos nuovoka ir ištobulintu orkestro skambesiu S.Perčičius ne kartą džiugino Berlyno, Balstogės, Zugló (Vengrija) filharmonijos, Vienos, Liublianos, Prahos ir kitų miestų publiką, yra tarptautiniu mastu pripažintų projektų, tokių kaip "OrkesterkamP" (2006–2018 m. / Vasaros muzikos mokykla ir festivalis), "Svirel" (2008–2018 m./ Tarptautinis konkursas ir festivalis), simfoninio orkestro NOVA filharmonijos (2010 m. – meno vadovas ir įkūrėjas). Dirigento interpretuojama muzika apima platų repertuarą nuo baroko iki šių laikų kompozicijų ar kūrinių, tampančių iššūkiu tiek maestro, tiek orkestrams.

S.Perčičius studijavo trombono specialybę Liublianos muzikos akademijoje ir "Scuola di musica di Fiesole" Italijoje. Dirigavimo studijas baigė pas garsų suomių profesorių Jormą Panulą. Dirigentui patinka dirbti su jaunais muzikantais, todėl svarbia veikla S.Perčičius laiko meistriškumo kursus jauniesiems dirigentams, kuriuos jis rengia įvairiuose pasaulio universitetuose, aukštosiose muzikos mokyklose.

Jo dirigavimo mentoriais buvo Paavo Järvi, Aldo Danieli-Danevas, Erikas Westbergas ir kt., atvėrę dar ir chorinės bei operos muzikos repertuarą. Nuo repertuaro parinkimo – iki aranžuotės ypatumų, grojimo metodikos ir dirigavimo – toks yra S.Perčičiaus kaip edukatoriaus diapazonas.

Trombonas ir balsas

Antrasis koncerto "Pasaulinė premjera su legendomis" svečias – žymus prancūzų trombonininkas Jacques Maugeris, su soliniais koncertais keliaujantis Japonijos, Korėjos, JAV, Pietų Amerikos ir Vakarų Europos maršrutais. Įrašęs daugiau kaip 30 kompaktinių plokštelių, trombono žvaigžde tituluojamas J.Maugeris yra vieno seniausių Lozanos universiteto (Šveicarija) universiteto profesorius, Prancūzijos trombonininkų asociacijos prezidentas, nenuilstantis prancūziškos mokyklos ir repertuaro ambasadorius. Jis taip pat dažnai rengia meistriškumo pamokas savo šalyje ir užsienyje. Viešėdamas Lietuvoje J.Maugeris ne tik koncertuos, bet ir lapkričio 29 d. surengs meistriškumo kursus.

Koncertą papuoš charizmatiška solistė Marija Arutiunova (sopranas), ne tik kurianti pagrindinius vaidmenis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, bet ir rengianti solinius pasirodymus, ne kartą iš tarptautinių dainininkų konkursų grįžo su pirmųjų vietų trofėjais.

Solistė ne kartą yra prisipažinusi, kad renkasi klasikos, populiariosios, džiazo muzikos žanrus, tačiau nuolat atranda ir naujuosius stilius, kurie ją gaivališkai įsuka.

Išskirtinė programa

Atidengiant būsimo koncerto programos dalį verta paminėti kūrinius. Didžiausia vakaro intriga jau dabar galima įvardyti premjerą – daugelio žinomų kino filmų muzikos autoriaus Vladimiro Cosmos koncertą trombonui ir orkestrui, kurį pirmą kartą atliks J.Maugeris.

Kas akylai stebi kino meno raidą ir jos kūrėjus, tikrai prisimins rumunų kilmės prancūzų kompozitoriaus, dirigento ir smuikininko V.Cosmos (g. 1940) melodijas iš kino filmų. Ir, žinoma, pirmiausiai – komedijos-dramos "Žaisliukas" su aktoriumi Pierre'u Richard'u pagrindinę temą. Savo naujausią kūrinį legendinis V.Cosma skyrė trombonininkui J.Maugeriui, kuriam dėl išskirtinio jo virtuoziškumo, daugelis kompozitorių nuolat sukuria originalių kūrinių arba pritaiko specialias aranžuotes.

Trijų dalių koncerte kaip kino juostoje – spalvingi ritmai, galantiškos ir lengvos melodijos, balansuojančios ties akademinės bei pramoginės muzikos riba. Dar viena J.Maugerio kompozicija bus atlikta kartu su M.Arutiunova. Specialiai šiam koncertui Georgo Gershwino kūrinio "Someone to Watch Over Me" aranžuotę iš miuziklo "Oh, Kay" sukūrė slovėnų kompozitorius Jaka Puciharas. Ir tai bus dar viena netikėta baladės versija, į klausytoją prabylanti soprano bei trombono dialogu. Šio kūrinio neblėstantį populiarumą įrodo gausus atlikėjų ratas – Ella Fitzgerald, Frankas Sinatra, Stingas ir kt.

Lyriniam atokvėpiui ir dėl stiliaus įvairovės turėsime progos išgirsti keletą muzikinių perlų – tai šiam koncertui specialiai aranžuotą pučiamųjų instrumentų orkestrui Franzo Jozefo Haydno Serenadą iš styginių kvarteto Op. 3 No. 5 ir belgų kompozitoriaus Jano van der Roosto romantiškąją "I Shall Love but Thee". Sukurti pastarąją kompoziciją autorių įkvėpė Williamo Shakespeare'o tekstai ir nutolusių šimtmečių autorių Henry Purcello bei Georgo Friedricho Händelio muzika. Tai vienas gražiausių dabarties autorių kūrinių, vis dažniau tampantis reprezentaciniu solistų vokaliniu numeriu.

Virtuoziškumu ir sodriu skambesiu pasižymi dar dvi koncerto partitūros. Italų kompozitorius Amilcare Ponchielli, Lietuvoje žinomas iš jo operos "Lietuviai". Maršai, šventiniai kūriniai, šokiai, virtuozinės partitūros variniams pučiamiesiems, fantazijos ir simfonijos – tai kompozitoriaus indėlis į pučiamųjų instrumentų žanrus, kurie yra labai vertinami. Išlaikant XVIII a. kanotaciją, A.Ponchielli "Sinfonia per Banda op.153" yra vienos dalies uvertiūra.

Ji sukurta 1872-aisiais ir tais pačiais metais įvyko kūrinio premjera. Tai kūrinys, kuriame kiekvienas orkestro atlikėjas susiduria su virtuozinėmis užduotimis, polifoninių ir žanrinių fragmentų dėlione. Anuomet kritikai prognozavo, kad šis kūrinys bus retai atliekamas, o jei atliekamas – tai tik aukščiausio pajėgumo orkestrų.

Ir galiausiai – emocionalus amerikiečių kompozitoriaus ir edukatoriaus Jameso Barneso muzikinis išsikalbėjimas. 1994 m. simfoniją užsakė JAV oro pajėgų orkestras Vašingtone. Orkestro dirigentas pulkininkas Alanas Bonneris pasakojo, kad pageidavo solidaus kūrinio pučiamųjų orkestrui ir jam nerūpėjo nei stilius, nei trukmė, nei sunkumai. Todėl autorius galėjo nevaržomai mėgautis laisve, tai jis puikiai padarė, pasitelkdamas itin didelę orkestro sudėtį. J.Barnesas savo Trečiąją simfoniją op. 89 pradėjo kurti jam sunkiu momentu, po dukros Natalie mirties, ištikusios kūdikystėje.

Šią simfoniją kompozitorius vadina emocionaliausiu savo kūriniu, kuriame giliausios nevilties tonai progresuoja iki šviesos ir džiaugsmo. Kartais ši simfonija vadinama "tragiškąja". Koncerte skambės šios simfonijos trečioji ir ketvirtoji dalys. Trečioje dalyje autorius norėjo perteikti įsivaizduojamą Natalie pasaulį, jei ji būtų gyva. Ir kartu – tai atsisveikinimo muzika. Finalas reiškia dvasios atgimimą ir susitaikymą su netektimi. Joje yra ir tema, grįsta senuoju liuteronų vaikų himnu "Aš esu Jėzaus mažasis avinėlis", kuris buvo giedamas Natalie laidotuvėse.

Koncertas "Pasaulinė premjera su legendomis" su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru "Ąžuolynas" ir svečiais, instrumentinės bei vokalinės kompozicijos, kūriniai, turintys savo istorijas – gardus muzikinių naujienų rinkinys ausiai. Jame kiekvienas atras įsimintiną melodiją ar įtaigią skambesio jėgą. Todėl šio koncerto organizatorius – koncertinė įstaiga "Kauno santaka" kviečia susitikti šiame nepaprastame koncerte, kartu klausytis premjerų su pasaulinėmis legendomis ir įsimintinai bei solidžiai užverti rudens langus.

Kas? Koncertas "Pasaulinė premjera su legendomis".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Lapkričio 30 d. 19 val.