Šiemet chorui teko garbė atstovauti mūsų kultūrai kaimyninėje Lenkijoje vykstančiame tarptautiniame 60-ajame Andrzejaus Markowskio  festivalyje „Wratislavia Cantans“. Tai prestižinis festivalis, kasmet rugsėjį vykstantis Vroclave ir Žemutinėje Silezijoje, o jį organizuoja Witoldo Lutosławskio nacionalinis muzikos forumas Vroclave.

Apie festivalio apimtį liudija koncertų skaičius – jubiliejiniame renginyje per dešimt dienų nuskambėjo 39 koncertai. Apie festivalio prestižą ir reitingą tarptautiniame kontekste kalba čia viešėjusių muzikos pasaulio garsenybių vardai: Philippe’as Herreweghe, seras Johnas Eliotas Gardineris, Zubinas Mehta, Cecilia Bartoli, Philippe’as Jaroussky, Jordi Savallis, Izraelio filharmonijos orkestras, „Akademie für Alte Musik Berlin“, Monteverdi choras, „Il Giardino Armonico“, „The Swingle Singers“ ir „English Baroque Soloists“.

2013–2024 m. festivalio meno vadovu buvo italų dirigentas ir instrumentalistas Giovanni Antonini, nuo 2025 m. pareigas perėmė dabartinis Nacionalinio muzikos forumo meno patarėjas Andrzejus Kosendiakas.

Kauniečiams teko garbė koncertuoti istorinėje Gloguvo bažnyčioje, skaičiuojančioje 9-ąjį istorijos šimtmetį. Choro programa buvo dedikuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejui, o įtaigias maestro Roberto Šerveniko interpretacijas sausakimšai bažnyčios erdvę užpildžiusi publika sutiko audringomis ovacijomis. Kitą dieną choro jau laukė baigiamojo festivalio koncerto repeticija – Richardo Wagnerio operos „Parsifalis“ trečiasis veiksmas.

Neeiliniam koncertui buvo suburtos pačios stipriausios pajėgos. Pagrindinį vaidmenį koncerte atliko žinomas austrų tenoras Nikolai Schukoffas, kuriam Parsifalis yra tapęs antrąja tapatybe, Karalių Amfortą dainavo visame pasaulyje žinomas lenkų baritonas Tomaszas Konieczny. Neabejotina vakaro žvaigždė – vokiečių bosas René Pape, atlikęs Gurnemanzo vaidmenį. R. Pape yra kviečiamas dainuoti „Metropolitan Operoje“, Čikagos lyrinėje operoje, Karališkojoje „Covent Garden“ operoje, Vienos valstybinėje operoje ir, žinoma, „La Scala“ teatre. Grojo Vroclavo filharmonijos orkestras, o visam grandioziniam muzikiniam vyksmui turėjo vadovauti dar viena garsenybė – legendinis vokiečių dirigentas Christophas Eschenbachas.

Deja, prasidėjus pirmajai repeticijai paaiškėjo, kad dėl sveikatos būklės garsusis dirigentas negalės pasirodyti baigiamajame jubiliejinio festivalio „Wratislavia Cantans“ koncerte. Koncerto likimas pakibo ant plauko. Po karštligiškų svarstymų, kas galėtų pagelbėti kritinėje situacijoje, organizatoriai kreipėsi į Kauno valstybinio choro vyr. dirigentą ir meno vadovą R. Šerveniką, prašydami perimti dirigento poziciją.

Per naktį išstudijavęs partitūrą maestro ryte jau stovėjo prie dirigento pulto.

Net ir ne muzikui turbūt aišku, kad tokios apimties ir sudėtingumo medžiagai įsisavinti reikia nemažai laiko ir, žinoma, tinkamų gebėjimų. O buvo likusi tik viena naktis iki paskutinės, generalinės, repeticijos ir jubiliejinio koncerto. Tikrai ne kiekvienas ryžtųsi tokiam iššūkiui. Tačiau pateisindamas savo, kaip profesionalaus ir preciziško dirigento reputaciją, R. Šervenikas sutiko.

Per naktį išstudijavęs partitūrą maestro ryte jau stovėjo prie dirigento pulto, pasiruošęs išimties būdu suorganizuotai repeticijai su Vroclavo filharmonijos orkestru. Iš pradžių atsargiai į dirigentą žvelgę orkestrantai po pirmosios repeticijos valandos prapliupo aplodismentais. Lygiai taip pat mūsų maestro sutiko visi generalinės repeticijos dalyviai: Kauno valstybinis choras, Vroclavo orkestras ir visame pasaulyje pripažinti solistai.

Baigiamasis jubiliejinio festivalio koncertas buvo išgelbėtas, o maestro R. Šerveniko profesionalumas ir muzikalumas – vainikuotas triumfu. Po koncerto Lenkijos spauda rašė: „Regis, gimė dar vienas R. Wagnerio operų dirigentas“. Tai dar kartą įrodė pasauliui, kad Lietuvos muzikinė kultūra gali didžiuotis aukščiausios prabos menininkais, gebančiais priimti neeilinius iššūkius.