Europos miestu, atspindinčiu didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą. Išlikę 1919–1939 m. statyti pastatai išsiskiria unikaliomis modernizmo stilių interpretacijomis, kuriose galima atpažinti Art Deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo ir kitas įtakas.

G. Česonio fotografijų leidinyje „Galinių fasadų modernumas“ architektūros istorikas Vaidas Petrulis primena, kad trečiasis XX a. dešimtmetis susijęs su modernistinės architektū̄ros revoliuciją, kuri į̨kvė̇pė̇ naują požiūrį į̨ erdvę, formas ir kasdienio gyvenimo aplinką̨.

„Modernizmo architektūra, nors ir inspiruota universalių idėjų, kiekviename mieste į̨gavo savitą vietos dvasią̨. […] Kauno modernizmo architektūra – tai pasakojimas apie formų hierarchijos pasikeitimą̨. Paradinis fasadas, ilgus amžius tarnavę̨s reprezentacijai, tapo vienu iš lygiaverč̌ių̨ pastato elementų̨. Galinio fasado erdvė̇, anksčiau laikyta „nematomą̨ja“ miesto dalimi, modernizmo epochoje į̨gavo naują̨, autentišką̨ reikšmę̨. […] Paradoksalu, tačiau tikrą̨jį̨ modernizmo miesto veidą̨ atspindi ne paradiniai, o galiniai fasadai – utilitarumo, racionalumo ir funkcionalumo pareiškimas. Fotografijoje tai tampa nepaprastai iškalbinga tema", – teigia V. Petrulis.

Pasak architektūros istoriko, galiniai fasadai pasakoja miesto istoriją be dekoratyvumo, bet su visa kasdienybės estetika. „Tylū̄s tarnų laiptai, paprastos formos ir netobulumo šešė̇liai – tai tikroji miesto dvasia, kurios neį̨manoma suvaidinti. Šis kontrastas tarp reprezentatyvaus ir kasdieniško yra lyg kita Kauno modernizmo medalio pusė̇ – autentiška, gyva ir išliekanti“, – sako V. Petrulis.

Šimtus kartų matyti statiniai nusimeta kasdienybės triukšmo rūbą ir atveria savo grožį.

Anot paties fotomenininko, kurdami nefasadinę pusę architektai leido sau būti daug modernesniais, atspindėti idėjas ir dar labiau skleistis kaip kūrėjai. Vienas tokių pavyzdžių – Žemės banko rūmai, kuriuos projektuodamas Karolis Reisonas sukūrė harmoningomis rizalitų proporcijomis ir tankiu vertikaliu skaldymu pasižymintį pagrindinį fasadą. Tuo tarpu kiemo fasade dominuoja du pusapvaliai rizalitai – salės ir laiptinės.

Kaip pastebi dizaino ir achitektūros tyrėja Jūratė Tutlytė, G. Česonis šio projekto fotografijose stabdo kasdienio laiko tekėjimą – sukuria meditacinės ramybės aurą, kurioje modernizmo architektūros kūnas netikė̇tai apsinuogina, prabyla vaizdų tyla. „Šimtus kartų matyti statiniai nusimeta kasdienybės triukšmo rūbą ir atveria savo grožį. Rodosi taip, kaip dar niekada nesirodė", – pranešime spaudai cituojama J. Tutlytė.

G. Česonio fotolakštus ji vadina statinių portretais, atliktais itin kruopšč̌iai parinkus žiūros kampą – taip, kad geriausiai atskleistų objekto charakterį̨, ypatingą šviesotamsos kritimą, kad visumos ir detalių santykis suskambė̇tų̨ aukščiausia tonacija. Tačiau be pudros ir retušavimo. Vien skvarbus, vidinė̇s ramybė̇s tyloj architektūrą prakalbinantis žvilgsnis“, – sako ji.

Parodoje taip pat eksponuojama istoriko Aurimo Švedo ir G. Česonio videoprojekcija „Keliaujantis modernizmas“ (2024 m.), kuri anksčiau keliavo po lauko erdves, o dabar pirmą kartą rodoma galerijos aplinkoje.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. Kauno fotografijos galerijos mecenatas – AON.

Kas? G. Česonio paroda „Inspiracijos. Modernizmas“.

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? veikia iki gruodžio 12 d.