Klezmerio tradicija: nuo XVII a. klajoklių iki svingo

„Labai nenoriu, kad prie straipsnio būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia yra žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmerių muzikos entuziastas, docentas Arkadijus Gotesmanas. Kartu su bendraminčiais Kaune ir Kauno rajono miesteliuose jis pristato Litvakų muzikos programą.

Renginių geografija

Rugpjūtį ir rugsėjį programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuojamus pasirodymus galės pamatyti ne tik didžiųjų koncertų salių Kaune lankytojai. Žydų muzikos melodijos skambės Čekiškės, Babtų, Vilkijos, Kulautuvos, Zapyškio, Kačerginės miesteliuose, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės.

„Istorijų festivalio“ Litvakų programa – puikus akstinas dar kartą klausytojams atrasti klezmerių muzikos skambesį ir ją grojančius žmones. Pasak A.Gotesmano, šioje muzikoje susimaišo visa emocijų gama – klezmeris apima ir melancholiją, ir džiaugsmą, ir šėlsmą. Šiuolaikiniame muzikos pasaulyje klezmerio kūrėjai melodijas interpretuoja naujai ir drąsiai „miksuoja“ su džiazo ar net elektronikos garsais.

„Tam tikra prasme klezmerių muzikos likimas panašus kaip ir afromuzikos – ji keliavo ten, kur keliavo ją muzikuojantys ir klausantys žmonės, jie nešėsi ją su savimi, sugėrė tai, kas buvo aplinkui“, – lygina A.Gotesmanas.

Tradicijos žemėlapyje – ir Lietuva

Klezmeris – tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika. Klezmeriais kadaise vadinti klajojantys žydų liaudies muzikantai, grojantys ansambliuose. Tokias kapelas šeimos kviesdavo pagriežti įvairiomis progomis – dažniausiai prireikdavo vestuvėms, baliams, bar micvoms, t.y. pažymint berniukų pilnametystę. Keliaujantys ansambliai neaplenkdavo ir didesnių masinių susibūrimų, mugių.

XVIII a. pab.–XX a. pr. gyvavusi klajojančių žydų liaudies muzikantų tradicija apėmė Ukrainą, Lenkiją, Besarabiją, Galiciją. Dėl plačios geografijos klezmerių muzikai įtaką darė vokiečių, ukrainiečių, lenkų, rumunų ir kitų tautų muzikinis folkloras.

Anot A.Gotesmano, klezmerių muzika savo prigimtimi yra judesio muzika, niekas laidotuvėse jos negrodavo: „Ji turi savitą atlikimo manierą – be greito ritmo ir tempo ji neegzistuoja. Būna viena kita lėta daina. Na, bet ne paslaptis, visa žydų muzika yra mažoras minore arba minoras mažore. Čia ir liūdesys, ir džiaugsmas tampa vieniu. Ta muzika gali būti visokia.“

Klezmerių keliai vedė ir į Lietuvos miestus, ir miestelius. Pavyzdžiui, žinomas faktas, kad klezmerių melodijos skambėjo ir tarpukario Kaune – atvykstantys muzikantai griežė garsiajame „Metropolio“ restorane.

Klezmeriais kadaise vadinti žydų liaudies muzikantai, grojantys klajojančiuose ansambliuose.

Paprastai klezmerių ansamblyje grodavo trys muzikantai: būtinai reikėjo smuiko, klarneto, būgno su lėkštelėmis. „Tais laikais jokios žydų vestuvės nebuvo įsivaizduojamos be smuiko ir klarneto skambesio“, – pasakoja atlikėjas. Tokie instrumentai – lengvi ir puikiai tinkantys kelionėms.

Pasak A.Gotesmano, tradicinis klezmerių atlikimo būdas yra specifinis, todėl kai kurie klarneto garsai gali sudaryti klaidingą pirmą įspūdį. „Ypatinga atlikimo maniera, kartais atrodo klausytojui, kad klarnetas klysta, tačiau taip nėra – tai specialūs „dengimai“, ta muzika taip ir turi skambėti. Jei išimtume iš tos sudėties kažką, tai ir nebeliktų to bendro konteksto, to šurmulio, to „draivo“, vidinio pojūčio, to skrydžio. Klezmerių muzika turi savyje daug svingo“, – sako jis.

Štai kontrabosas, trimitas, fleita klezmerių orkestruose atsirado žymiai vėliau – kai prieš keletą dešimtmečių tradicinius klezmerių kūrinius atrado ir ėmė naujai interpretuoti profesionalūs, netgi akademinį išsilavinimą turintys muzikantai. Taip trūkinėjanti klezmerių muzikos tradicija atgijo –  įgijo naujų pavidalų.

Vardai ir veidai

Pasak A.Gotesmano, klezmerių muzika, kadaise skambėjusi privačiose šventėse, pamažu įžengė į koncertų sales: „Šiais laikais klezmeris tapo tokiu gana universaliu dalyku. Žydų liaudies muzika, folkloras, skambėjęs mažame ratelyje, trijų ar keturių muzikantų muzikinis dialogas šiais laikais išaugo į orkestrus, bendras kolektyvų jungtis, dideliam muzikantų būriui skirtas aranžuotes.“

Daugiau negu du dešimtmečius šalia džiazo, dėstymo studentams, teatro projektų, festivalių organizavimo ir įvairių eksperimentų klezmerių muziką propaguojantį A. Gotesmaną ypač džiugina jaunoji Lietuvos muzikantų karta, tęsianti klezmerių muzikos atradimus. Tarp jų – orkestras „Rakija Klezmer Orkestar“, grojantis balkanišką, čigonišką muziką ir litvakišką klezmerį.

„Klezmeris – viena iš mano veiklos sričių, ji papildė mano žinias, mano atlikimo praktiką. Labai smagu, kad jį pamėgo ir kiti. Atsirado jaunimo, kuris groja labai stilingai ir itin daug įdeda savęs į tos muzikos populiarinimą“, – sako A.Gotesmanas.

Anot jo, ypač didelis indėlis atvedant šią muziką į didžiąsias pasaulio scenas priskirtinas trimitininkui Frankui Londonui ir jo grupei „The Klezmatics“ iš JAV. A.Gotesmanas su F.Londonu prieš daugybę metų susipažino viename renginyje Rusijoje. Jis džiaugiasi, kad pažintis nenutrūko ir F.Londoną pavyko pasikviesti į pirmąjį Baltijos šalyse organizuotą klezmerių muzikos festivalį Vilniuje, tąkart jis grojo su jungtiniu klezmerių orkestru. Taip pat grupė „The Klezmatics“ prieš daugiau negu penketą metų koncertavo Vilniaus rotušėje.

A.Gotesmanui ne mažiau įdomūs ir kolegų klezmerių muzikos eksperimentai, kuomet ji suskamba kiek kitaip ir naujai: „Tikra tiesa, kad klezmerių muzika šiandien glaudžiai susijusi su džiazu. Daug atlikėjų atranda gryną folklorinį kūrinį ir jį naujai interpretuoja.“

Pasak jo, taip gimsta ir galima išgirsti netikėtų kokteilių, kuriuose ir Kubos ritmai, ir šiuolaikinės elektronikos garsai, ir netgi avangardiniai eksperimentai. „Gana tradiciniu repertuaru, bet savitu pateikimu man visada imponuoja kūrėjas iš JAV Johna Zorna, Vokietijos atlikėjas Karstenas Troyke, kompozitorius ir muzikantas Dmitri Slepovitchius ir, aišku, dainininkė Marija Krupoves.“

Pastarąją A.Gotesmanas mini itin dažnai. Pasak jo, muzikės Marijos Krupoves žinios ir pastangos siekiant atkurti žydų muzikos paveldą yra milžiniškos. Ji kartu su kolega Lietuvoje ir Baltarusijoje yra surengusi daugybę žydų muzikos tyrinėjimo ekspedicijų, per kurias muzikos kalba užrašyti žmonių atmintyje likę kūriniai. „Ji padėjo ant piupitrų muzikantams daug nežinomų melodijų ir muzikos“, – pasakoja A.Gotesmanas. Jis džiaugiasi, kad šią atlikėją Litvakų programoje turės galimybę išgirsti ir Kauno klausytojai.

„Visada kirbėjo mintis, kad privalome rengti koncertus mažuose miesteliuose, kur kadaise gyveno žydai, o ne tik didmiesčiuose. Tai pradėjome daryti, rengdami Klezmerių muzikos festivalį, o vėliau festivalį „Jewish Art festival in Lithuania“. Supratau, kad žmonėms tai įdomu, jie klauso, jie šoka, jie domisi. Klezmeris nutiesė tam tikrą kelią – taip atradome ir savo sceną, ir savo publiką“, – sako A.Gotesmanas, pats žymiai prisidėjęs prie šios muzikos atgimimo Lietuvoje ir svetur.

A.Gotesmano kuruojamoje Litvakų muzikos programoje numatyta: turas po Kauno rajono miestelius, Jungtinio Lietuvos klezmerių orkestro koncertas, gyvo garso koncertas „Malda“, Anatolijaus Šenderovo kūrinio „After Shagal“ koncertas, dainininkės Marijos Krupoves atliekamų dainų koncertas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonui balvonui

Jonui balvonui portretas
Jajajaja-ypac Bethovenas su Bachu-uzkieteje valkatos…

Jonas

Jonas portretas
Visais laikais muzikantai buvo skaitomi valkatomis,o grupes šokėjų , daininkų taip pat.Nerimti žmonės ,jie koncertuodavo gatvėse, baruose.Jie buvo gerentys ,apsirūke, žmonės,klajokliai.Linksmo gyvenimo mėgėjai.Tai tokia žmonių grupė, kuri gyvena lengvai ,be atsakomybės, be pastovios gyvenamos vietos.Panasiai kaip čigonai.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių