- Monika Sadauskaitė, VDU Menotyros katedros, III kurso studentė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Visi mes galime peržengti kokią nors ribą į save, arba ribą iš savęs", – poetiškai sako su grupe "Post Ars" siejamas menininkas Česlovas Lukenskas. Kauno Paveikslų galerijoje šiuo metu veikia retrospektyvinė jo darbų paroda "Kliedesių terminalas".
Kaip ir buvo galima tikėtis iš tarpdisciplininio meno kūrėjo, atrinkti kūriniai neapsiriboja vienu ar dviem žanrais. Tai asambliažai, ready-made, skulptūra, daug performansų, koncertų, akcijų, hepeningų, provokacijų vaizdo dokumentų ir po jų likusių artefaktų. Paroda pilna šleikštulio estetikos, ironijos, absurdo ir, savaime suprantama, kliedesio.
Nuo Sėklos iki Kliedesių
Į pirmame galerijos aukšte suruoštą parodos erdvę nusileidę lankytojai iš tiesų pajunta, kad yra terminale, kuriame generuojami kliedesiai. Galerijos fojė jie jau gavę parodos planą, kuris stiliumi šiek tiek primena fabriko schemą: pažymėta kiekviena terminalo, kaip vientiso organizmo, dalis.
Įėjus į salę, iš pradžių patenkama į Sėklą. Čia, pasak menininko, parodomas inkubacinis kūrybos strategijų laikotarpis. Eksponuojami tokie objektai kaip vienas kitą lyginantis lygintuvas, kūriniai, atlikti iš pelių naujagimių, šuns išmatų ir netgi to, kas liko iš dailininkės Vaidos Tamoševičiūtės pienu užpildytos taurės performanso metu.
"Krūtinę visi mėgsta rodyti, kiek į ją įdėta pinigų per plastines operacijas, vaikšto kaip išprotėję, demonstruoja. O tas performansas, parodant krūtinę, iš kurios trykšta pienas, buvo stebuklas. Taurę man V.Tamoševičiūtė padovanojo kaip menininkė menininkui. Ji ilgai stovėjo mano specialiame brangių daiktų stenduke. Pienas per pusę metų išdžiūvo", – jis pasakojo.
Kitoje ekspoziciją pratęsiančioje dalyje iš Sėklos subręstama iki Skiepų, tada Dauginimo, Suvartojimo, o galiausiai iki Kliedesių etapo.
Kai surengėme parodą su kiaulės galvomis, kilo baisus skandalas.
"Ši paroda atkartoja apie mane rengiamo leidinio struktūrą. "Sėkla" jau išleista. Dabar ruošiame dar keturis sąsiuvinius. Tai bus penkių knygučių segtuvas", – paaiškino Č.Lukenskas.
Avangardo vadovėlis
Pamažu keliaujant kliedesių gavybos grandine, susipažįstama su įvairių laikotarpių avangardiniais darbais. Seniausias iš jų sukurtas dar 1985 m., dalis prieš dešimtmetį, kiti visai neseniai kartu su Vilniaus dailės akademijos arba Vytauto Didžiojo universiteto studentais.
Č.Lukeskas avangardinį meną kuria nuo 1980-ųjų, o jo asmenybę išgarsinusi menininkų grupė "Post Ars" gyvavo apie du dešimtmečius. Jis, Robertas Antinis, Aleksas Andriuškevičius ir Gintaras Zinkevičius, kadaise susibūrę, pasivadino "Post Ars", ironiškai turėdami omenyje "meną po" tarpukario dailininkų ekspresionistų grupės "Ars".
"Kliedesių terminale" lankytojai turi galimybę per vaizdo dokumentus susipažinti su performansų, akcijų klasika: "Išmestu žmogumi", "Kvėpavimu" ir kitomis, pamatyti žymias instaliacijas ir objektus, pavyzdžiui, "Persižvaigždžiavimų" seriją, "Mumifikatus", "Putoplastus".
Nekentė sovietinės santvarkos
"Persižvaigždžiavime" raudonos žvaigždės suvyniotos į grubaus, įvairiapaviršio audinio sluoksnius. Žvaigždės, anot autoriaus, per patį jų kūrimo procesą – dažymą, lakavimą, buvo "įkrautos" savo istorinio turinio. 2006-aisiais atliktoje "Orkestro repeticijoje" – viename pirmųjų dalyvavimo menų projekte – Č.Lukenskas diriguoja orkestrui, grojančiam maršą, "Slaviankos" parodiją, o "Asambliažų sunaikinimo akcijos" istorija atkreipia dėmesį į sovietmečio, nors ir artėjančio prie pabaigos, kasdienybės absurdą.
Priimkite tai kaip gebėjimą pažvelgti į save iš šalies – gebėjimą save įvardinti idiotu.
"Vienas prancūzas sugalvojo nupirkti visus mano asambliažus. Pasikvietė į Paryžių, pažadėjo išleisti katalogą. Tačiau 1987-aisiais neturėjau galimybės per sieną pervežti kūrinių. Prancūzas paliko grynų už nervus ir vargą. Sugalvota čia, Lietuvoje, surengti simbolinę asambliažų sunaikinimo akciją. Jie buvo sudeginti", – pasakojo Č.Lukenskas.
Už borto
Paties Č.Lukensko teigimu, paroda nemažai kalba apie iš organizacijos išmestą žmogų. Devintame dešimtmetyje jis idėjomis ypač nepritapo dailininkų sąjungos aplinkoje. "Post Ars" inkubacijos metu Č.Lukenskas ir jo bendraminčiai subūrė dailininkus, tikėdamiesi, kad grupė bus savotiška alternatyva Lietuvos dailininkų sąjungai. Menininko tuometinį santykį su ja geriausiai apibūdina istorija apie vieną dailininkų sąjungos patalpose vykusią parodą.
"Kai surengėme parodą su kiaulės galvomis, kilo baisus skandalas. Mus išvadino nevykėliais, chuliganais, neprofesionalais. Galvos pradėjo dvokti. Iš jų buvo padarytos trys žvaigždės, viršuje uždėtas specialus siūlas, kad pagreitintų puvimo procesą. Tai turėjo ir simbolinę reikšmę. Pūvančios galvos buvo susiję su sovietinės ideologijos ir propagandos pabaiga, nes parodą rengėme vasarį, o kovą jau paskelbė nepriklausomybę. Dailininkas Stasys Žirgulis suorganizavo piketą, surinko dailininkų parašus ir mus iš ten iškrapštė. Vėliau galvos buvo nuvežtos į kaimą ir šuo jas suėdė. Kadangi šuo gyveno dirbtuvėje, ten tuštinosi. Aš rinkau jo išmatas su pjuvenomis, sudėjau į maišiukus ir sukūriau sėklas. Tas žiaurus santykis tarp gyvybės ir mirties... Ir staiga sėkla tampa negyva, suvirškinto maisto išmata", – pasakojo Č.Lukenskas.
Minėta sėkla taip pat eksponuojama "Kliedesių terminale", pirmoje parodos dalyje.
Drąsus pa(si)lyginimas
Atidarymo renginio metu paprašytas tarti porą žodžių apie beveik 40 metų kūrybos apimančią parodą, autorius ją apibūdino pasinaudodamas paties braižui būdinga saviironija.
"Priimkite tai kaip gebėjimą pažvelgti į save iš šalies – gebėjimą save įvardinti idiotu. Tai reiškia, kad iš jūsų atimamas ginklas, nes patys to pasakyti nebegalite", – kalbėjo menininkas. Anot Č.Lukensko, kai žmogus pasako apie save "teisybę, kad yra šizofrenikas, kitiems nebelieka jokių ginklų prieš jį kovoti".
Č.Lukenskui pristačius parodą, ją užbaigė susibūrimas prie mikrofono ne tik norinčiųjų jį pasveikinti, bet ir pakliedėti įvairiais dvigarsiais, balsėmis į mikrofoną.
Kas? "Kliedesių terminalas".
Kur? Kauno paveikslų galerijoje.
Kada? Veiks iki sausio 12 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?14
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti6
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...
-
„ECHOtektūra“: architektūros pažinimas garsu2
Dažnas mūsų architektūrą suvokia labai vizualiai. Tačiau architektė Rasa Chmieliauskaitė, garso menininkas Arnas Mikalkėnas ir menotyrininkas Justinas Kalinauskas primena, kad egzistuoja ir kiti, ne mažiau svarbūs, pojūčiai bei praplečia mūsų v...
-
Vieno lito premija – V. Kiaušui-Elmiškiui
22-osios Vieno lito premijos laureatu už kasdienybės spalvas ir amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje "Ir bus atsakyta" (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) tapo poetas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis. ...
-
Literatūrinė kelionė laiko mašina į 1990-ųjų Kauną4
Žmonių dėmesį visada patraukia neįprasti dalykai. Nuo Antano Vienuolio-Žukausko laikų neturėjome vaistininko-rašytojo. Atrodo, kad toks žmogus vėl atsirado. Tai vaistininkas ir rašytojas Tadas Žvirinskis, kurio pirmąjį romaną "...