Kai sutikau Darių, pagalvojau: "O ne… Kodėl būtinai dabar, kai esu su šia baisia kepure?"

Iš tiesų dažnai būsimieji jaunavedžiai neturi suvokimo, kas jų iš tikrųjų laukia.

Lemtingas susitikimas

Aistė ir Darius Ruzgai susituokę beveik 14 metų ir augina du vaikus – vienuolikmetę Rusnę ir keturmetį Timotiejų. Pora vienas į kitą dėmesį atkreipė dar mokykloje.

"Abu mokėmės Šančių vidurinėje. Vėliau ten atlikau kūno kultūros mokytojo praktiką, bet tiek vienas kitą tada ir težinojome – tik iš matymo, nes didesnio kontakto nebuvo. Vėliau, po kelerių metų, susitikome išeidami iš bažnyčios po Kūčių šv.Mišių. Ji žiūrėjo į mane didelėmis akimis, o aš išdrįsau pasisveikinti", – prisimena Darius.

Aistė lemtingą susitikimą pamena šiek tiek kitaip. "Tą dieną, kai susitikome bažnyčioje, labai nenorėjau eiti į Mišias. Išsitrinkau plaukus, nespėjau jų išsidžiovinti ir užsidėjau klaikią tėčio kepurę su dideliu bumbulu. Kai sutikau Darių, pagalvojau: "O ne… Kodėl būtinai dabar, kai esu su šia baisia kepure?" – šypsodamasi pasakoja Aistė, tačiau vyras suskuba pridurti, kad nepamena jokios kepurės, tik dideles ir spindinčias tada dar būsimos žmonos akis.

Jaunuoliai vėliau mėnesį susitikinėjo, bet tik kaip draugai. "Kartą ji pasakė, kad jos tėtis moko groti gitara, o išmokti groti buvo sena mano svajonė. Atėjau pas ją į namus ir taip sutapo, kad tėtis išvažiavo į kaimą. Tada daugiau pabendravome ir nusprendėme, kad tai bus mūsų draugystės data, nes iki tol padėdavau jai mokytis, o santykiai buvo neutralūs. Ji buvo vienuoliktokė, aš buvau ketvirto kurso studentas. Susituokėme po dvejų su puse metų draugystės", – pasakoja Darius.

Išbandymai ir krizės

Vyras atvirauja, kad santuokoje teko pergyventi įvairius etapus, tarp jų ir krizinius: "Pasiekėme ir kritinius taškus, kai atrodė, kad klaidų jau per daug ir liko tik skyrybos. Su Dievo pagalba mes išėjome iš šio problemų lauko. Lankėme įvairias programas, tiek vidinių išgydymų, tiek sužadėtinių kursus pakartojome – kaip tik per trejų metų santuokos krizę. Klausėme tuos pačius kursus kaip ir prieš santuoką, bet pagyvenus kartu viską visai kitaip išgirdome, viską priėmėme labai giliai. Tai paskatino mus pačius pradėti rengti sužadėtinius."

Darius pripažįsta, kad šeimos krizė jį ir žmoną priartino prie Dievo. Jis tiki, kad toks buvo Aukščiausiojo planas. "Per santuoką jis gydė mano vidines žaizdas, ir tai padėjo man subręsti kaip žmogui. Tai yra puiki galimybė bręsti, nes gyvenimas šeimoje moko nuolankumo ir mažinti puikybę", – neabejoja vyras.

Vienas didžiausių poros išbandymų buvo antraisiais santuokos metais Aistei diagnozuota leukemija. Ši medikų išvada porą privertė suvokti, kad bažnyčioje ištartos priesaikos dalis "iki mirties" gali trukti labai trumpai ir baigtis labai greitai.

"Daug kas mūsų gyvenime pasikeitė, kai nusprendėme, kad skyrybų galimybės tiesiog nėra ir negalime leisti sau apie tai nei kalbėti, nei galvoti. Tada pradėjome ieškoti santykio, dėti dideles pastangas, nes kito kelio tiesiog neliko", – priduria Aistė.

Daug kas mūsų gyvenime pasikeitė, kai nusprendėme, kad skyrybų galimybės tiesiog nėra ir negalime leisti sau apie tai nei kalbėti, nei galvoti.

Pro rožinius akinius

Ji prisimena, kad kai kartu su vyru ėjo į pirmuosius savo kaip sužadėtinių kursus, jie buvo visai kitokie nei šiandien, labiau priminė paskaitas.

"Tada klausiau istorijų ir galvojau: mums taip nebus, mums susiklostys geresnės aplinkybės, mes vienas kitą geriau suprantame... Bet iš tiesų dažnai būsimieji jaunavedžiai nesuvokia, kas jų iš tikrųjų laukia. Žiūrint dabartiniais standartais, mes buvome labai jauni", – neslepia moteris.

Jos teigimu, sužadėtiniai yra ypatinga kategorija, kuri visada į viską žiūri tarsi šiek tiek pro rožinius akinius, bet tai nėra blogai.

"Tai toks gyvenimo etapas, kai esi pilnas idealizmo, galvoji, kad mums viskas bus kitaip nei kitiems. Šiandien matau, kad nemažai sužadėtinių yra išties labai motyvuoti, – pastebi Aistė. – Jie ruošiasi, stengiasi ir net per daug įsitempia, norėdami sukurti labai sėkmingą santuoką, norėdami išvengti krizių. Tačiau mes su Dariumi visada sakome, kad nereikia bijoti krizių, jas reikia išgyventi, nes ilgainiui paaiškėja, kad būtent krizės yra ta patirtis, kuri labiausiai suformuoja porą. Tik per jas įvyksta esminiai pokyčiai poros gyvenime, kurie iš tiesų suartina.

Net ir popiežius Pranciškus, kalbėdamas sužadėtiniams, sako, kad nereikia bijoti nusivilti kitu – mes tiesiog turime leisti sau nusivilti kitu. Normalu nesitikėti tobulumo ir to, kad sužadėtinis patenkins visus mano lūkesčius ir norus, nes taip niekada nebus", – tikina Aistė.

Pirmiausia – atvirumas

Darius pastebi, kad jo ir žmonos vedamų kursų metu pasitaiko įvairių atvejų. "Mes sužadėtinius rengiame septynerius metus ir žinome, kad kartais poros į kursus ateina tik tam, kad gautų pažymą ir galėtų tuoktis bažnyčioje. Yra buvęs ir toks atvejis, kad sužadėtinis prisipažino, jog kitaip močiutė jam nepaliks palikimo", – šypsosi vyras.

Sužadėtinių rengimo kursuose Aistė ir Darius skatina poras siekti atvirumo. Pasak Dariaus, jis atsiranda tik tada, kai pats esi atviras. "Mes su Aiste dažnai pasakojame, kaip savo sunkumus įveikėme, dalijamės kitų žmonių liudijimais. Pavyzdžiai ir gyvos istorijos paprastai yra efektyvesnės nei įprastos paskaitos", – teigia jis.

"Mes su žmona nesame lektoriai, kurie išdėsto tam tikrą medžiagą. Sužadėtinių kursai yra labai dinamiški: vaidiname įvairias situacijas, ieškome atsakymų, ką kiekvienas darytų esant atitinkamai situacijai, siekiame interaktyvumo. Stengiamės kelti klausimus ir norime, kad būsimi jaunavedžiai, dalydamiesi nuomonėmis, patys surastų atsakymus", – sako Darius.

Aistė pasakoja, kad per septynerius jų su vyru savanoriavimo šioje srityje metus buvo dvi poros, kurios taip ir nesusituokė. "Bet mes galiausiai tai įvertinome kaip labai gerą dalyką, – kalba ji, – nors neįvyko santuoka, bet nebuvo ir skyrybų. Džiaugiamės, kad šios poros buvo tokios brandžios, jog sugebėjo įvertinti, kad neturėtų kartu eiti gyvenimo keliu."

Sužadėtinių kursuose apžvelgiamos įvairiausios temos – nuo bendravimo įgūdžių, natūralaus šeimos planavimo iki Santuokos sakramento, išpažinties, ištikimybės ar santykių su būsimais uošviais ir vaikais.

Suvokti priesaiką

Aistė sako, kad dažnai sužadėtiniai menkai suvokia, ką ruošiasi prisiekti prie altoriaus. "Santuokos sakramento neišardomumas yra labai svarbus, tuo ši santuoka ir skiriasi nuo civilinės, kurią gali nutraukti bet kada. Dažnai kursuose kyla klausimų: o kaip bus su santuokos neišardomumu, jei kitas neatlieps mano lūkesčių, o gal įklimps į priklausomybę? Kas yra ta priesaika? Kas yra tas "laimėje ir nelaimėje" principas?

"Jei įdėtume gyvenimiškas situacijas į tą priesaiką, ji nebebūtų tokia graži. Kursuose stengiamės akcentuoti, kad situacijų gyvenime būna įvairiausių ir be Dievo pagalbos visada palaikyti vienas kitą ir išlikti ištikimam nėra labai paprasta", – atvirauja ji.

Darius priduria, kad būsimiesiems jaunavedžiams per santuokos ceremoniją visada siūlo atkreipti dėmesį tik vienas į kitą, o ne į aplinkinius, vestuvių trūkumus ar kiek jos kainuoja, mat viską galima padaryti labai kukliai, bet akcentuojant tai, kas svarbiausia. "Iškart matyti, kokie žvilgsniai lydi vienas kitą prie altoriaus – ar kupini vestuvinio streso, nes, pavyzdžiui, vėluoja fotografas, ar kupini koncentracijos tik vienas į kitą", – kalba jis.

Tai, ką mes išgyvenome bažnyčioje, buvo daug stipriau, nei tai, ką patyrėme metrikacijos biure. Mums tai labai svarbu. Kas penkerius metus, minėdami vestuvių metines, mes darome didesnes šventes ir atnaujiname įžadus, o kasmet einame į bažnyčią palaiminimo", – sako Darius.

Nesidairyti atgal

Aistė teigia, kad didelis skyrybų skaičius Lietuvoje išties liūdina. "Mūsų tokia kultūra, kad yra labai daug išsiskiriančių porų. Kai kurie mūsų draugai, su kuriais panašiu metu kūrėme šeimas, dabar jau susituokę antrą kartą. Mes labai branginame savo santuokos metines. Bažnyčia duoda šią dovaną, leidžia atnaujinti įžadus, nesvarbu – jie buvo sulaužyti ar ne. Tai nuostabi galimybė padėkoti Dievui už kartu nugyventus metus ir paprašyti stiprybės ateičiai."

Pasak abiejų sutuoktinių, svarbu suvokti, kad nuo santuokos prasideda naujas kelias ir atgal dairytis nevalia. "Gal praeitis buvo juoda, bet dabar kelias yra skirtas tik dviem ir veda tik į priekį. Daug kas klausia: o kas tai yra meilė? Tai labai individualus dalykas. Vienam meilė yra išgyventi visą gyvenimą kartu, o kitam – svarbiausia pagarba", – pasakoja Darius.

Įvairius mokymus baigusi pora sako, kad kaskart iš naujo mokosi iš būsimųjų jaunavedžių, mat žmonės šiandien labai greitai keičiasi. "Nereikia bijoti ir bažnyčios, nes ir ji modernėja, įsiklauso į žmones ir supranta, kad laikai keičiasi", – tikina Darius.

Nėra recepto

Pora sako, kad bendrame gyvenimo kelyje iškilus nesutarimų vienas kitą kviečia maldos. "Kartais ir draugams tokiu metu parašome: prašau maldos. Žinojimas, kad kažkas už tave meldžiasi, labai padeda. Svarbu mokėti atleisti ir švęsti susitaikius, mokėti atsiprašyti ir savo vaikų", – pabrėžia Darius.

Žmona skuba pridurti, jog pykti ant savęs, kad vaikai mato poros barnį, nebūtina. "Manau, kad tai yra gyvenimas, vaikai gali tai matyti, jei jie mato ir susitaikymą. Nežinau, ar yra tokių šeimų, kurios nesipyksta visiškai. Nėra recepto tobulai santuokai, negali pasiruošti visoms gyvenimo nelaimėms ir netektims. Gali tik žinoti, kad turėsi būti kartu. Bet esant įvairioms gyvenimo situacijoms dažnai svarbu ne tik likti dviese, bet ir nebijoti kreiptis pagalbos", – tiki Aistė.