Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius pakvietė į pirmąją Kauno tarptautinę grafikos bienalę. Joje dalyvaujančius menininkus sieja klasikinės grafikos technikos trauka ir siekis klasikiniais būdais atskleisti šiuolaikinio pasaulio istorijas ar reikšmes.

Taško slinkties pasekmė

Tapytojas, abstrakčiojo meno pradininkas Vasilijus Kandinskis yra pasakęs: "Taškas – tai pati glausčiausia forma. Linija – taško slinkties pėdsakas, jo kūryba". Iš tiesų, tokių kūrinių įžvelgiame mus supančioje aplinkoje visur: horizonto liniją regime pažvelgę į tolį, medžiai gamtoje išstypsta kreivuojančia linija, siekdami atsiremti į dangaus skliautą, žengdami keliu – esame vedami linijos, kuri žymi mūsų kasdienes trajektorijas.

Įvairiose meno formose taip pat gausu linijų: literatūroje – žodžių pripildytos eilutės, tvarkingai išsirikiuoja linijomis baltame popieriaus lape, kine – žiūrovas seka siužetinę liniją, kad suvoktų kūrinio prasmę, stebėdamas spektaklį – su aktoriais sceną išraižo galybe tiesių, trūkinėjančių, vingiuojančių linijų, įsijausdamas į dramą, vykstančią prieš akis.

Linija yra pats svarbiausias piešinio konstrukcijos elementas, turintis statinių, dinaminių ir ritminių raiškos galimybių. Ji gali būti stipri ir silpna, stora ir plona, tiesi ir lenkta, įstriža, nepertraukiama, punktyrinė, taip pat šviesi ar tamsi, spalvota arba ne.

Linijos kuria paveikslo, piešinio nuotaiką. Jų padėtis ir kryptis plokštumoje turi skirtingų meninių ar filosofinių prasmių: gali išreikšti pyktį, įtampą, dramatizmą ar džiugesį, švelnumą, optimizmą. Linija būdingiausia grafikos kūriniams, tačiau ji naudojama visose dailės šakose ir architektūroje. Ja galima nubrėžti objekto siluetą, pavaizduoti formą ir perspektyvą.

Skulptūroje bei taikomojoje dailėje linija pabrėžia formos dekoratyvumą, dinamiškumą ar statiškumą. Žvelgiant iš meno istorijos perspektyvos linijos pobūdis keitėsi sulig kiekviena epocha, ją nevienodai traktavo ir skirtingos tautos, tačiau iki pat šių dienų linija išliko esminė raiškos priemonė, jungianti kūrėją su žiūrovu.

Nepelnytai pamiršta

Renginių, sietinų su grafikos menu, Lietuvos mene nėra daug. Minėtinas 2005 m. kuratorių Jūratės Rekevičiūtės, Igno Kazakevičiaus bei jų komandos pradėtas Baltijos šalių grafikos meno projektas "Now Art Now Future".

2006 m.–2008 m. jis įgavo tarptautinės bienalės pavidalą, apėmė Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir pabuvojo svetur.

2006 m. Lietuvos dailininkų sąjungos iniciatyva Šiuolaikinio meno centre duris atvėrė Lietuvos grafikos ir skulptūros paroda "Erdvė. Plokštuma. Kūnas", greta įprastų įvairiomis technikomis sukurtų estampų buvo eksponuojami erdvinės grafikos darbai.

2007 m. Marius M.Danys pradėjo skaitmeninės grafikos projektą, kuris kaip keliaujanti paroda ir katalogas "Skaitmeninė grafika. 2007" suspėjo aplankyti keletą Lietuvos ir Lenkijos miestų.

Vilniaus "Arkos" galerijoje kasmet rengiamos personalinės ar grupinės Lietuvos ir užsienio autorių grafikos parodos praplečia žiūrovo akiratį. Vieno ar kito autoriaus švystelėjimas, surengus originalią parodą yra reikšmingas, tačiau to per maža. Atsižvelgiant į tai, jog daugelis meno sričių, tarp jų ir grafika, stipriai keičiasi technologiniu aspektu, susipina su naujosiomis medijomis, kinta reaguodama į laiko aktualijas, konceptualėja – svarbu leisti žiūrovui patirti grafikos meno kaitą, formuoti nuomonę bei ryšį su šiuolaikinėmis aktualijomis mene.

Išlaikiusi įprastą vizualinę kalbą ar įgijusi naujų jos dialektų, grafika neretai atpažįstama skirtingas meno šakas jungiančiose parodose, tačiau turėdami tiek puikių kūrėjų, išmanančių grafikos meno tradicijas bei adaptuojančių jas šiuolaikiniam laikmečiui – nepelnytai nustumiame juos į šalį.

Naujas žvilgsnis

"Kultūros linija" – tai pirmoji tarptautinė grafikos bienalė, sujungusi skirtingų šalių kūrėjus, žaidžiančius sudėtingus linijų žaidimus, kuriančius daugialypes prasmes, reikalaujančias ypatingos atidos, susikaupimo, atsidavimo. Kruopščiai rankomis raižomos, brėžiamos, piešiamos linijos tampa jungtimi tarp slypinčios prasmės ir suvokimo.
Pirmoji tarptautinė Kauno bienalė skatina į šią dailės šaką pažvelgti naujai, susipažinti su aktyviais Lietuvos bei užsienio valstybių kūrėjais, paanalizuoti jų gvildenamas temas, atrasti bendrų susikertančių linijų.

Jos svečius subūrė aistra akcentuoti klasikines grafikos technikas, pasakojant šiuolaikinio pasaulio istorijas,išlaikančias grožį, harmoniją bei tampančias aktualiu ir skaidriu šių dienų veidrodžiu, į kurį žvelgdamas žiūrovas regi skirtingus atspindžius.

Parodose dominuoja lino bei medžio raižiniai, šilkografija, ofortas, mecotinta ir daugelis kitų grafikos technikų. Dalyviai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos ne tik stebina žiūrovus savo kūriniais, bet ir organizuoja edukacines programas. Dviejose didžiausiose Kauno ekspozicijų erdvėse – M.Žilinsko dailės galerijoje bei Kauno paveikslų galerijoje – vykstanti bienalė neapsiriboja tik Kaunu: parodos bei edukaciniai renginiai pristatomi Jonavoje bei Šiauliuose.

Rimtis. Susikaupimas. Vertybės

M.Žilinsko dailės galerijoje eksponuojami grafikos kūriniai – solidūs. Rolando Rimkūno, kuriančio estampo, grafinio dizaino, knygų grafikos bei heraldikos srityse, darbai inspiruoja susimąstyti apie Visatos dėsnius, trapią žmogaus egzistenciją ir jo sąveiką su kitomis gyvomis būtybėmis, dvasines vertybes. Realistiniai motyvai menininko kūriniuose atgyja abstrakčioje, linijinėmis faktūromis pripildytoje erdvėje. Melancholiška nuotaika, besismelkianti iš nedidelio formato grafikos kūrinių, žiūrovą skatina ieškoti ir atrasti, praregėti ir išvysti tai, kas slepiasi jo vidiniuose kloduose.

Estampo, plakato, knygų grafikos srityse kūrybinius sumanymus realizuojančio Edmundo Saladžiaus darbuose, atsiskleidžia ironiškas, žaismingas požiūris į šiuolaikines aktualijas. Siurrealistiniai siužetai, abstrahuoti kūrinių veikėjai(ir veikėjos), plastiška juodų ir baltų dėmių ritmika, kuria aliuzijas į pasaulį, egzistuojantį už mūsų regimumo ribų. Tas pasaulis – tarsi atspindys to, kuriame egzistuojame kiekvieną dieną, tačiau sykiu jis – spalvingesnis, įtaigesnis ir lengviau pakeliamas, nepaisant paaštrintų jausmų ir emocijų.

Ukrainietė Olesia Dzhuraeva savo kūriniuose vaizduoja kasdienius daiktus, nebyliai pasakojančius savas istorijas. Iliustratyviuose darbuose menininkės pasakojimas susipina su žiūrovo patirtimi, sukurdamas daugiasluoksnes interpretacijas.

Menininko iš Lenkijos Krzysztofo Tomalskio grafikoje egzistuojantys paraleliniai pasauliai godžiai sugeria žiūrovo žvilgsnį, klampindami jį aklinai juoduose plotuose ir leisdami išnirti pilkuose, nepažintuose peizažuose, ieškant aliuzijų į realaus pasaulio atspindį. Optiniai lenko Bogdano Migos darbai virpa, banguoja galerijos erdvėje, siekdami ištrūkti iš kūrinio rėmų ir užtvindyti galeriją smulkių linijų nuolaužomis.

Veržlumas. Ieškojimas. Atradimai

Paveikslų galerijoje eksponuojami kiti grafikos bienalės kūriniai žavi netradiciniu žvilgsniu į grafikos technikas, spalvingumu bei temų skirtingumu. Latvio menininko Paulio Liepos kūriniuose grafika "sproginėja" įvairiausiomis spalvomis. Geometrinės formos, neperkrautos kompozicijos, abstrakčios, tačiau sykiu primenančios architektūros fragmentus, klajojančius neapibrėžtoje kūrinių erdvėje.

Greta Grendaitė prikausto dėmesį smulkiais, preciziškai ištobulintais darbais, kuriuose nagrinėjama karo tematika. Nepaisant temos, turinčios negatyvų atspalvį, menininkės kūriniai anaiptol nėra niūrūs. Juose juntama baimė, nežinia, vienišumas, tačiau, žvilgsniui klaidžiojant po smulkiausiomis linijomis išvagotus kūrinius, akimirką žiūrovas susimąsto, jog karas naikindamas sukuria naują pradžią, kuri gali būti šviesesnė.

Matas Jonas Dūda savo darbuose kuria tylos estetiką. Tamsoje skendintys buities rakandai kalba apie būtį, skatina ieškoti prasmės kasdieniuose žmogaus ritualuose. Subtilūs darbai skatina ramias emocijas, pakylėjančias žiūrovą virš šiuolaikiniam pasauliui būdingo chaoso, triukšmo, netikrumo.

Iliustratyvūs ukrainiečio Romano Romanyshyno kūriniai akimirkai nukelia į vaikystę, pilną neatrastų paslapčių, ieškomų lobių ir paaiškinimo nereikalaujančių stebuklų.
Minimalistinės estetikos Eglės Vertelkaitės grafikos darbai subtilia simbolių kalba perpasakoja asmenines istorijas. Kęstutis Vasiliūnas šiuolaikinio pasaulio nuodėmes išgrynina didelio formato darbuose, ironiškai žvelgdamas į žmogaus menkumą, silpnavališkumą ir iškrypusias dvasines vertybes. Rimvydas Kepežinskas įtraukia į šviesos ir šešėlių, racionalaus ir iracionalaus pradų žaidimus, ieškant jo magiškų kūrinių įminimo.

Sunku aprėpti visų bienalėje dalyvaujančių menininkų darbus – kiekvienas jų vertas atidaus žiūrovo žvilgsnio, nuoširdžios emocijos ir įvertinimo. Profesionali komisija, suburta išrinkti geriausiuosius, trečiąją vietą skyrė latvei Lenai Bondariai, antroji vieta atiteko Kęstučiui Vasiliūnui, o pirmąją skyrė menininkui iš Estijos Peteriui Allenui. Norėtasi, kad visus apdovanojimus būtų laimėję lietuviai, tačiau – tegu laimi draugystė.

Garso, vaizdo ir judesio sintezė

Per Bienalės atidarymą gausiai susirinkę meno mylėtojai turėjo galimybę pasimėgauti šokio teatro "Aura", audiovizualinės grupės "Bionics", Kauno styginių instrumentų kvarteto bei alternatyvios muzikos grupės "Sovijus" kurtu performansu, paslaptingu pavadinimu "Modus".

Pastarasis reiškia predikato ir subjekto santykius, suvokiamus trejopai: kaip realybė,  galimybė ir kaip būtinybė. Terminas vienu metu nurodo visų elementų skirtingumą ir sykiu neišvengiamumą bei priklausomybę. Šios trys kintančios būsenos, pasirodyme išreikštos trimis skirtingais emociniais dirgikliais – garsu, vaizdu ir judesiu, – sukūrė plastišką ir emocionalų vaizdą.

Grafiški šokėjų šešėliai, judantys aukštomis galerijos sienomis, susiliejantys su vizualiomis projekcijomis, išnyrantys ir vėl grimztantys pritemdytoje galerijos erdvėje, dinamiškai įkūnijo muzikos garsus – akimirkai perkėlė žiūrovus į kitą erdvę. Harmoningą, jausmingą ir unikalią. Regimą, girdimą ir patiriamą – tik kartą.
Kauno progresas rengiant kultūrinius renginius ir kiekvieną sykį nustebinant jau, rodos, visko mačiusius žiūrovus – labai aiškus ir kryptingas. Tokio įvykio, kaip tarptautinė grafikos bienalė, buvo laukta ilgai. Žvelgiant iš jau įvykusio bienalės atidarymo perspektyvos – kiekviena laukimo akimirka buvo vertinga. Profesionalūs darbai, atskleidžiantys šiuolaikinio pasaulio virsmus, gniaužia kvapą ir skatina analizuoti, ieškoti ir stebėti, o sykiu – ir stebėtis.

Šalys ir vardai

Bienalėje dalyvauja Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos menininkai: Peeteris Allikas (EE), Lena Bondare (LV), Kacperas Bożekas (PL), Agnieszka Cieślińska (PL), Matas Dūda (LT), Olesya Dzhurayeva (UA), Greta Grendaitė (LT), Gudrum Heamagi (EE), Vera Yahoudzik (BY), Yakovenko Yury (BY), Rimvydas Kepežinskas (LT), Tatjana Krivenkova (LV), Maija Kurseva (LV), Tarrvi Laaman (EE), Paulis Liepa (LV), Błażej Ostoja Lniski (PL), Bogdanas Miga (PL), Kristina Norvilaitė (LT), Henrykas Ożóg (PL), Lasma Pujate (LV), Aistė Ramūnaitė (LT), Rolandas Rimkūnas (LT), Romanas Romanyshynas (UA), Edmundas Saladžius (LT), Guntaras Sietinis (LV), Piotras Smolnickis (PL), Piotras Szurekas (PL), Krzystofas Tomalskis (PL), Kęstutis Vasiliūnas (LT), Eglė Vertelkaitė (LT), Gabija Vidrinskaitė (LT), Andrzejus Węcławskis (PL).

Kas? I Tarptautinė Kauno grafikos bienalė.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje; Kauno paveikslų galerijoje.
Kada? Veikia iki balandžio 26 d.