Ir vis tik, gerai kad nesu lietuviškojo, tapatu, kaimiškojo bomondo dalimi, nes dalyvauti ne itin talentingų ir, apskritai, nesklaitlingų tikrų kūrėjų renginyje, man, kaip reikliam žiūrovui, būtų buvęs dideliu asmeniniu iššūkiu. Rengėjus galiu pagirti nebent už renginio pačią pradžią, kur ne va tai kliuvo Dragūnui, bet galop pasirodo, jog jį parodijuodami ar pajuokdami, rengėjai eilinį kartą įrodė, jog SEL yra REIŠKINYS, kuris ir šiandien tebelieka No. 1.
Nu jo, gerai, kad po ranka valdymo pultelis, praktiškai visą renginį pralaikiau ant MUTE, bet pasiklausiau JAZZU, tačiau ir čia ne tiek to dainavimo, kiek bliovimo siauroje tonacijoje, nu kaip visada- be didelių pretenzijų į aikštą lygį, bet vis tiek, nors buvo įmanoma klausytis. Labai mane sublogino pasirodžius švarplei žvieguliui, ko pasekoje bendras renginio pažymys tapo vos vos patenkinamu, deja.
Tamsta turėjot kantrybės klausytis bliovimų? Nežiūriu šių laikų ale ,,dainininkų,, nors patinka Monika Liu. Nostalgija anų laikų dainininkams, daugelis iškeliavo anapilin.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)