- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelės ir mažos, natūralios medžio spalvos ir ryškiaspalvės – tautodailininkų sukurtos medžio skulptūros įvairios, įdomios ir džiuginančios akis. Įspūdinga medžio skulptūrų paroda Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) ir Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia paminėti Tautodailės metus.
Atspindimi visi regionai
Šioje parodoje pristatomos skulptūros iš LTS fondų kolekcijos – žinomų menininkų retrospektyva – ir šiuolaikinių skulptorių, LTS narių kūriniai, kuriuose atsispindi tradicinės skulptūros bruožai ir profesionalaus meno įtaka.
Parodos lankytojai turi galimybę susipažinti su įvairių etnografinių regionų meistrais. Aukštaitijai atstovauja Rimantas Zinkevičius, Valentas Butkus ir Vytautas Jackūnas, Dzūkijai – Saulius Lampickas ir Artūras Janickas, o Suvalkijai – Kazimieras Martinaitis, Adolfas Teresius, Antanas Lastauskas, Raimundas Blažaitis.
Visi šie drožėjai yra tituluoti meistrai, respublikinių konkursų nugalėtojai, senosios skulptūros tradicijų tęsėjai, savo kūryba puošiantys ir garsinantys Lietuvos vardą.
Skulptūrų tematika – įvairi, parodoje siekta pristatyti charakteringiausius meistrų darbus.
L.Šepkos fenomenas
Lietuvos liaudies buities muziejus pristato žymiojo menininko Liongino Šepkos iki šiol parodose neeksponuotą skulptūrėlių ir bareljefų rinkinį, įgytą vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu, 1979 m.
Menotyrininkų vertinimu, L.Šepka yra vienas įdomiausių dailininkų primityvistų ir vienas paskutiniųjų Lietuvos dievdirbių. Drožinėti pradėjęs tik įžengęs į penktą dešimtį, per beveik keturis dešimtmečius jis sukūrė apie 1,5 tūkst. medinių skulptūrų: apvalių žmogaus ūgio statulų, žvėrių ir paukščių figūrėlių, bareljefų, horeljefų. Kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai.
Ankstyvajame periode jo kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. L.Šepkos kūrinių nevaržo ikonografijos formulės: jo dievai apvilkti švarkais, klumpėti ir basi. Šventosios apgobtos kaimiškomis skaromis, rankose laiko medines knygas su lietuviškais tekstais.
Pasijauti tarsi karuselėje, grįžtama prie medžio drožybos ištakų, kurios yra tikrai tradicinės, t.y. visų pirma religinė tematika.
Antrame L.Šepkos kūrybos periode atsirado socialinių elementų, temų iš dabartinio kaimo gyvenimo. L.Šepka drožinėjo apvalias skulptūras ir bareljefinius istorinių asmenybių, savo artimųjų portretus. Jį domino augalų, gyvūnijos pasaulis, drožė išraiškingus ištęsto liemens paukščius, keistai ornamentuotas žuvis, stilizuotų gėlių puokštes.
Vadovaudamasis tik savo fantazija ir menine intuicija, autorius transformavo figūras, keitė realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Skulptūrų paviršių padengė paties susikurtu, turtingu, originaliu augaliniu ir geometriniu ornamentu. Autoriaus skulptūros pilnos keisto iškilmingumo, asketiško taurumo.
Bareljefai (dekoratyvinės kompozicijos, portretai) dažniausiai dvipusiai, suskaidyti į kelias plokštumas. Į plokštumas dažnai įkomponuotas tekstas ("Paskutinė vakarienė", "Bėgimas į Egiptą", "Barbora Radvilaitė", "Vytautas").
L.Šepkai pagerbti nuo 1994 m. Rokiškyje organizuojami respublikiniai medžio drožėjų darbų konkursai, kurių laureatais yra tapęs ir ne vienas šioje parodoje dalyvaujantis tautodailininkas.
Išsaugota tradicija
Parodos atidaryme Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė džiaugėsi, kad pavyko išsaugoti nenutrūkusią medžio drožybos tradiciją net per sovietmetį.
"Labai įdomu, kad, apeinant visą šią parodą, galima matyti laikotarpius, nereikia net skaityti anotacijų, – sakė G.Šapranauskaitė. – Nesikeitė tradicija dirbti su medžiu, keitėsi tik tematika. Pasijauti tarsi karuselėje, grįžtama prie medžio drožybos ištakų, kurios yra tikrai tradicinės, t.y. visų pirma religinė tematika."
Taigi, šioje parodoje – retrospektyvus žvilgsnis į medžio skulptūrų drožybą, senieji ir šiuolaikiniai tautodailininkai bei išraiškingiausių skulptūrų gausa.
Kas? Medžio skulptūrų paroda.
Kada? Veikia iki spalio 1 d.
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejaus parodų salėje (prie sutikimo vartų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“1
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...