Sceną pažino iš brėžinių

Birželio 5–12 d. Vengrijoje vyksusi olimpiada – jau 10-oji Teatro olimpiados istorijoje. Renginio dalyvių skaičius šiemet išaugo iki 400 kolektyvų, kurie daugiau nei 100 scenų pristatė apie 750 renginių. KVMT kolektyvas dalyvavo viename netradicinių, bet itin akivaizdžių vengrų nacionalinei kultūrai renginių – tarptautiniame operetės „Čardašo princesė“ festivalyje, kurį Teatro olimpiados metu organizuoja Budapešto operetės teatras, šiemet švenčiantis savo įkūrimo 100-metį. Būtent šiame kvapą savo dydžiu gniaužiančiame teatre mūsiškiai parodė lietuvišką modernią režisierės Rūtos Bunikytės pastatytą Imre’ės Kalmano operetės „Silva“ versiją.

Kelionė į legendinio kompozitoriaus tėvynainių širdis nebuvo lengva. „Laikas prieš išvykstant į festivalį buvo labai įtemptas, – neslėpė režisierius Kęstutis Jakštas. – Kaune daug repetavome, kad galėtume viską sustatyti į vietas turėdami tik Budapešto operetės teatro scenos brėžinius. Kai atvykome į vietą, mums buvo skirta vos viena repeticija.“

Iššūkis buvo nemenkas, bet 120 žmonių komanda – solistai, choras, baleto artistai, orkestras, techninis personalas, garso režisieriai, šviesų dailininkai ir scenos montuotojai – itin greitai susivienijo ir generalinė repeticija praėjo sklandžiai. „Reikia paminėti, kad tokios apimties kūrinį adaptuoti kitoje vietoje vos per vieną vakarą yra tikras meistriškumo įrodymas“, – džiaugėsi režisierius.

Ildiko Veres nuotr.

Lenkėsi keturis kartus

Birželio 7 d., lietuvių pasirodymo dieną, Budapešto operetės teatre buvo tikras anšlagas. Minios šio žanro gerbėjų plūdo į teatrą pamatyti modernios „Silvos“ versijos. Pasimėgauti šia operete susirinko apie 1 tūkst. žiūrovų. „Mes su Andriumi ir visa mūsų trupė esame be galo laimingi būdami čia ir turėdami tokią galimybę – būtent operetės gimtinėje parodyti savo „Silvą“. Tai mums labai didelė garbė“, – atviravo pagrindinių vaidmenų solistai Marija Arutiunova (Silva) ir Andrius Apšega (Edvinas).

Išsiskirti iš kitų svečių kauniečiams nebuvo lengva. Kaip pastebėjo solistas Gediminas Maciulevičius, vengrai, atrodo, žino visas operetes mintinai. Todėl jiems paprasta žiūrėti bet kokio teatro pastatymą, tačiau svetimšaliams ne taip paprasta sužavėti I. Kalmano tėvynainius.

Tačiau KVMT šį iššūkį įveikė. Žiūrovų reakcija į lietuvišką versiją apstulbino ir pačius atlikėjus. „Publika Budapešto operetės teatre mus nepaprastai gražiai priėmė. Jie ne tik plojo po kiekvieno muzikinio numerio, bet ir emocingai reagavo į prozą, kuri scenoje skambėjo lietuviškai. Vis galvojau, kaip greitai publika spėjo pasižiūrėti į titrus ir dar matyti, kas scenoje vyksta“, – įspūdžiais dalijosi solistė Rita Preikšaitė.

Nutilus paskutiniam operetės akordui, vengrų publika plojo iš visų jėgų. Scenos uždanga leidosi ir vėl kilo, o solistams teko nusilenkti daugiau kartų nei įprastai. „Susirinkę žmonės plojo išsijuosę, nustojo, tada vėl įsisiūbavo – mes sulaukėme 4–5 tokių ovacijų ir scenos uždangą teko pakelti keturis kartus. Sulaukėme komplimentų ir iš Teatro olimpiados organizatorių, kurie po spektaklio priėjo ir pripažino, kad mūsų operetės versija – viena įdomiausių dėl modernaus pateikimo“, – pridūrė K. Jakštas.

Vis galvojau, kaip greitai publika spėjo pasižiūrėti į titrus ir dar matyti, kas scenoje vyksta.

Kitokia interpretacija

Festivalyje „Čardašo princesė“ taip pat dalyvavo ir savąsias šios I. Kalmano operetės versijas rodė Prancūzijos teatras „Compagnie Lychore“ ir Budapešto operetės teatras.

Bordo teatras į festivalį atvežė savaip adaptuotą „Silvos“ versiją: pjesės veiksmas perkeltas į filmavimo aikštelę, o spektaklio režisierius Jeanas-François Vinciguerra atliko tiek „filmo“ režisieriaus, tiek Leopoldo Valerhaimo vaidmenis.

Prancūziškoji adaptacija papildyta dialogais ir siužeto detalėmis, bet joje kur kas mažiau choreografinių numerių nei lietuviškame variante. Tačiau meilė ir aistra (tuo galėjo dar kartą įsitikinti ir kauniečiai) visame pasaulyje kalba ta pačia, bučinių, kalba.

Birželio 11 d. festivalį „Čardašo princesė“ vainikavo jungtinis dalyvių koncertas. Čia KVMT atstovavo dirigentas Virgilijus Visockis ir solistai M. Arutiunova, Ieva Goleckytė, A. Apšega, Martynas Beinaris, kurie atliko I. Kalmano, Jeano Offenbacho, Franzo Leharo ir kitų operečių kompozitorių kūrinius lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vos per tris dienas koncerto rengėjams ir atlikėjams pavyko paruošti įspūdingą trijų valandų trukmės koncertinę programą, suderinti tembrus, choreografiją ir temperamentus.

Festivalio vadovas ir Budapešto operetės teatro generalinis direktorius Kissas B. Atilla džiaugėsi, kad šis festivalis dar kartą įrodė, jog gandai apie operetės mirtį yra perdėti, ji gyva, klesti ir tebedžiugina tūkstančius žiūrovų visoje Europoje.