Įsigiję pavasario koncertų abonementą klausytojai galės apsilankyti net šešiuose išskirtiniuose koncertuose išleisdami tam mažesnę pinigų sumą.

Laisvės giesmės

Sausio 26 d. vyksiančiame pirmajame abonemento koncerte "Nepriklausomybės giesmės" skambės trijų Baltijos šalių šiuolaikinių kūrėjų opusai. Latvijai atstovaus Peteris Vaskas – neseniai 70-metį atšventęs latvių kompozitorius, pirmąjį aukštąjį išsilavinimą įgijęs Lietuvos muzikos akademijoje, šiuo metu dirbantis pedagoginį darbą Rygos muzikos koledže.

Estijos šiuolaikinę muziką pristatys estų kompozitoriaus Erkki Sveno Tüüro kūryba. Jis Talino muzikos akademijos absolventas, buvęs devintajame XX a. dešimtmetyje populiarios roko grupės "In Spe" vadovas. Vos Estijai atkūrus nepriklausomybę jo kūriniai tapo žinomi Vakaruose ir atliekami garsių kolektyvų. Lietuvai atstovaus ką tik Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate tapusi, Italijoje gyvenanti Justė Janulytė. Ji viena savičiausiai mąstančių mūsų šalies muzikos kūrėjų, vertinama už unikalų muzikinio mąstymo būdą.

Šiuos kūrinius atliks Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras. 1944 m. legendinio estų chorvedžio ir kompozitoriaus Gustavo Ernesakso įkurtas kolektyvas didžiuojasi būdamas gausiausiu profesionaliu vyrų choru visame pasaulyje. Kolektyvo kūrinių sąraše – gausybė atliktų premjerų, jam dirigavo garsiausi pasaulio dirigentai, o scenos partnerių sąrašo galėtų pavydėti ryškiausios muzikos pasaulio žvaigždės.

Estijos nacionalinio vyrų choro įrašus leidžia prestižiškiausios įrašų kompanijos, o 2004 m. jų kartu su Estijos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir merginų choru "Ellerhein" įrašytos Jeano Sibelius kantatos pelnė "Grammy" apdovanojimą. Koncertui diriguos dabartinis choro vadovas Mikkas Üleoja.

Odė gyvenimui

Ypatingą progą išgirsti retai skambantį kūrinį publikai dovanos Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO). Vasario 1 d. koncerte "Prancūzų mistinė klasika" skambės prancūzų kūrėjo Olivier Messiaeno simfonija "Turangalila". Tai vienas populiariausių šio autoriaus kūrinių, kuriame solo partijas atlieka du instrumentai: fortepijonas ir Marteno bangos.

Penktojo XX a. dešimtmečio pabaigoje sukurtas opusas pripažįstamas vienu ryškiausiu simfonijos žanro pavyzdžių ir viena sudėtingiausių orkestrui parašytų partitūrų. Simfonijos idėja glaudžiai susieta su indų mitologija: kūrinio pavadinimą sudaro du sanskrito kalbos žodžiai: "turanga" ir "lila". Juos būtų galima interpretuoti taip: "meilės daina, himnas džiaugsmui, laikui, ritmui, judėjimui, gyvenimui ir mirčiai".

Autorius "Turangalilos" spinduliuojamą džiaugsmą vadina "antžmogišku, besiliejančiu per kraštus, akinančiu ir tobulu". Verčiant pažodžiui žodžio "lila" reikšmė – "žaidimas", o žodžio "turanga" – "arklys". Simfonijos premjera įvyko 1949 m. Bostone, jai dirigavo susirgusį kūrinio užsakovą, Bostono simfoninio orkestro dirigentą Serge Koussevitzky, pakeitęs Leonardas Bernsteinas. Solo fortepijono partiją atliko vėliau O.Messiaeno žmona tapusi Yvonne Loriod, kurios sesuo Jeanne Loriod grojo Marteno bangomis.

Kauno valstybinės filharmonijos scenoje Marteno bangų partiją atliks svečias iš Prancūzijos Bruno Perrault, į šio instrumento paslaptis gilinęsis Strasbūro ir Paryžiaus nacionalinėje konservatorijose. Jo valdomas egzotiškasis instrumentas skamba visuose žemynuose, garsiausiose pasaulio scenose.

Itin sudėtingą solo fortepijono partiją, išsiskiriančią keletu solinių kadencijų, skambins Lietuvos publikos numylėtinis Alexandras Paley, kurio tarptautinė karjera prasidėjo laimėjus pirmąją premiją Johanno Sebastiano Bacho konkurse Leipcige, Bösendorferio prizą ir "Grand Prix" konkurse Bulgarijoje. Šiuo metu jis koncertuoja visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, o namais laiko Niujorką ir Paryžių. Nepaprastu kūrybiniu produktyvumu stulbinantis pianistas klausytojus visada pakeri virtuoziška grojimo technika ir originaliomis interpretacijomis.

Solo – Geniušų duetas

Kovo 1 d. puikų koncertą, pavadintą "Charizmatiškasis duetas", klausytojams žada su G.Rinkevičiaus diriguojamu LVSO pasirodysiantis šeiminis pianistų duetas: Lukas ir Anna Geniušai. Lietuvos publikai puikiai pažįstamo ir visada laukiamo L.Geniušo išrinktoji – Anna Geniušienė (Aleksejeva) – maskvietė, baigusi studijas P.Čaikovskio konservatorijoje. Šiuo metu ji yra savo buvusios profesorės asistentė stažuotoja. Jos kūrybinis kelias taip pat paženklintas laimėjimų konkursuose, dalyvavimu festivaliuose ir garsiausių pedagogų meistriškumo kursuose.

Koncerte skambės unikalus Wolfgango Amadeus Mozarto koncertas dviem fortepijonams, sukurtas 1776 m. Originali kūrinio versija skirta trims fortepijonams ir orkestrui, bet vėliau kompozitorius jį pritaikė dviem solo instrumentams. Kūrinys dar vadinamas "Lodron" koncertu, nes yra dedikuotas grafienei Antoniai Lodron, kuri jį turėjo skambinti su savo dukterimis Aloysia ir Giuseppa.

Girdėsime ir du Sergejaus Prokofjevo koncertus fortepijonui ir orkestrui. Pirmasis pasaulį išvydo 1912 m. Tai trumpiausias šio kūrėjo koncertas fortepijonui, trunkantis vos 15 min. Atlikęs šį koncertą Peterburgo konservatorijos baigiamojo egzamino metu S.Prokofjevas buvo apdovanotas Antono Rubinšteino premija kaip geriausias pianistas tarp tų metų absolventų.

Trečiasis S.Prokofjevo koncertas – bene dažniausiai atliekamas šio autoriaus kūrinys, užbaigtas 1921 m. Jo premjera įvyko Čikagoje ir vietos kritikų buvo sutikta skeptiškai: "Tai futuristinis paveikslas, sudarytas iš triukšmo." Kompozitoriaus kūrybos tyrinėtojai vadina kūrinį "tobuliausiu iš S.Prokofjevo koncertų, kur juntama žanrinių ieškojimų branda, filosofija ir logika, užfiksuota garsais".

Klasika ir ateitis

Kovo 9 d. filharmonijos salėje skambės naujų atradimų kupinas koncertas "Klasikos amžininkai", parengtas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO). Šio koncerto kompozicijų autoriai – lietuvių, latvių, norvegų ir rusų tautų atstovai, kūrę kone tuo pačiu metu – XIX ir XX a. sandūroje.

Vienas labiausiai intriguojančių programos autorių – lietuvių kompozitorius, choro dirigentas ir kultūros veikėjas Juozas Žilevičius, kuris laikomas pirmosios lietuviškos simfonijos autoriumi. Tarpukario metais jis rūpinosi akademinės muzikos sklaida, Kauno karo muziejuje ir miesto sode organizavo simfoninės muzikos koncertus, kurių metu nuskambėjo ir jo simfonija. Spauda ją įvertino kaip "lyrinio pobūdžio, turinčią savyje epinio ramumo". Tuomet autorių ribojo negausi orkestro sudėtis, tad šį kartą girdėsime pirmąją lietuvišką simfoniją, kompozitoriaus Arvydo Malcio pritaikytą visos sudėties simfoniniam orkestrui.

Kitas autorius – latvių kompozitorius ir pianistas Emilis Darzinis, studijavęs kompoziciją Sankt Peterburgo konservatorijoje pas legendinį Nikolajų Rimskį-Korsakovą. Jis sukūrė keturis simfoninius kūrinius, iš kurių išliko vienas – koncerto metu skambėsiantis "Melancholiškas valsas". Publiką neabejotinai pamalonins garsioji Edvardo Griego siuita "Peras Giuntas", specialiai sukurta to paties pavadinimo Henriko Ibseno pjesei, kurios premjera įvyko 1876 m. Osle. Galėsime klausytis ir gerai pažįstamo pirmojo P.Čaikovskio koncerto fortepijonui ir orkestrui. Pasakojama, kad kompozitorius norėjo šį kūrinį dedikuoti Nikolajui Rubinšteinui, kaip būsimam pirmajam atlikėjui, bet šis gana skeptiškai pažvelgė į pateiktą partitūrą, pareikšdamas, kad koncertas niekam tikęs. Įsižeidęs kompozitorius perdavė rankraštį Hansui von Bülowui, kuris su entuziazmu ėmėsi studijuoti partitūrą. Po premjeros Bostone prasidėjo šio koncerto triumfo žygis per viso pasaulio scenas. XX a. koncertas tapo kiekvieno iš didžiųjų pasaulio pianistų repertuaro dalimi, o nuo 1958 m. jis yra privalomas visiems tarptautinio P.Čaikovskio konkurso finalininkams.

Solo partiją atliksiantis jaunasis pianistas iš Latvijos Karlis Bukovskis – Rygos Emilio Darzinio muzikos mokyklos devintokas. Šiuo metu ne vieno tarptautinio pianistų konkurso laimėtojas studijuoja fortepijoną ir kompoziciją, aktyviai koncertuoja mokyklos ir miesto renginiuose. Koncertinei programai diriguosiantis Modestas Barkauskas – vienas perspektyviausių lietuvių jaunosios kartos dirigentų. Gilindamas žinias jis dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose, tobulinosi pas žymius dirigentus Bobą Chilcott, Sylvainą Cambrelingą ir kt., dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Šiuo metu dirigentą vis dažniau galima išvysti diriguojantį ne tik prestižiniams Lietuvos orkestrams, bet ir operos spektakliams.

Pažintis su jaunu dirigentu

Kovo 23 d. žymiajam vokiečių romantikui Johannesui Brahmsui ir jo kūrybai dedikuotą programą "Mielasis Brahmsas" klausytojams dovanos LNSO, Kauno valstybinis choras ir jaunosios kartos dirigentas Martynas Stakionis. Vienu perspektyviausių Lietuvos dirigentų tituluojamas 20-metis šiuo metu studijuoja Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje. Jaunuolis jau debiutavo spektakliais Zalcburgo teatre, parengė tris premjeras Hamburgo kamerinėje operoje, diriguoja orkestrui "Kremerata Baltica".

"Dirigentas turi būti tvirtas kaip uola, nė akimirką nepasiduoti silpnumui. Man atrodo, kad tikras menininkas kritiškais momentais sugeba parodyti savo galimybių maksimumą. Ne būdamas vienas ar repetuodamas, bet – prieš publiką", – sako M.Stakionis.

Programoje skambės J.Brahmso "Tragiškoji uvertiūra", kurios pavadinimas atspindi nerimastingą, audringą kūrinio charakterį, kontrastuojantį su tais pačiais metais sukurta linksmo, nerūpestingo pobūdžio "Akademinio festivalio uvertiūra". Kitas kūrinys – "Giesmė likimui" mišriam chorui ir orkestrui, kur panaudotas tekstas iš Johanno Wolfgango von Goethe's pjesės "Ifigenija Tauridėje". Girdėsime ir vieną didžiausių bei svariausių chorinės muzikos pavyzdžių J.Brahmso kūryboje, lyginamą su pačiu "Vokiškuoju requiem" – opusą "Lemties daina" pagal poeto Friedricho Hölderlino tekstą.

Kompozitoriaus biografas Josefas Sittardas teigia: "Jei Brahmsas būtų sukūręs tik šį kūrinį, to užtektų, kad jis būtų pripažintas vienu geriausių kompozitorių." Koncerto metu taip pat skambės rusų romantiko Sergejaus Rachmaninovo Antroji simfonija. Tai monumentalus kūrinys, dedikuotas vienam iš kompozitoriaus mokytojų Sergejui Tanejevui. Jo premjera, kuriai dirigavo pats autorius, įvyko 1908 m. Sankt Peterburgo Marijos teatre. Sėkmingas kūrinio atlikimas sugrąžino S.Rachmaninovui pasitikėjimą savo jėgomis, nes anksčiau sukurta jo pirmoji simfonija buvo griežtai kritikuojama.

Italijos aidai

Paskutinis 2018 m. pavasario abonemento koncertas "Itališka fiesta" nuskambės balandžio 6 d. Pasimėgauti itališku temperamentu klausytojus kvies Kauno miesto simfoninis orkestras ir jam diriguosiantis svečias iš Italijos Domenico Nordio.

Šis smuikininkas ir dirigentas – vienas pasaulio salėse laukiamiausių šių laikų atlikėjų. Vien praeito sezono metu jis pasirodė Amsterdamo "Concertgebouw", Maskvos tarptautiniuose muzikos rūmuose, Milano "Auditorium", Kijevo filharmonijoje, San Paulo (Brazilija), Meksiko, Ankaros, Turino, Montevidėjaus ir kitų miestų koncertų salėse. Penktąjį gyvenimo dešimtmetį įpusėjęs smuikininkas muzikuoti pradėjo dar vaikystėje, o pirmąjį rečitalį atliko būdamas vos dešimties. Po šešerių metų jis laimėjo tarptautinį Giovanni Battista Viotti  smuikininkų konkursą, o po 1988 m. laimėto jaunųjų muzikantų "Eurovizijos" "Grand Prix" jam atsivėrė tarptautinės karjeros keliai. Šiuo metu D.Nordio yra reziduojantis Verdi simfoninio orkestro Milane artistas ir groja garsaus XX a. Bolonijos meistro Ansaldo Poggi smuiku.

Smuikininko talentą klausytojai galės įvertinti skambant Ludwigo van Beethoveno koncertui smuikui ir orkestrui. Tai vienintelis užbaigtas šio autoriaus koncertas smuikui, skirtas kompozitoriaus draugui ir kolegai, Vienos teatro direktoriui, smuikininkui Franzui Clementui. Manoma, kad kompozitorius solo partiją baigė rašyti prieš pat premjerą, tad solistui teko keletą epizodų tiesiog skaityti iš lapo pasirodymo metu. Premjera nebuvo itin sėkminga ir koncertas keletui dešimtmečių nugrimzdo užmarštin. Tik po kone keturiasdešimties metų kūrinį vėl atliko tuomet vos dvylikametis smuikininkas Josephas Joachimas, o orkestrui dirigavo pats Felixas Mendelssohnas-Bartholdy. Nuo to laiko L.van Beethoveno koncertas smuikui tapo vienu populiariausių šio žanro kūrinių. Kitas vakaro kūrinys, kuriame D.Nordio pasirodys dirigento amplua – Roberto Schumanno simfonija C-dur Nr.2. Iš tikrųjų tai  trečiasis šiam autoriui priklausantis tokio žanro kūrinys. Antrąją simfoniją d-moll autorius sukūrė penkeriais metais anksčiau, bet vėliau ją redagavo ir išleido jau kaip simfoniją Nr.4. Kuriant simfoniją C-dur kompozitorių kankino sveikatos problemos, iš dalies atsispindinčios kūrinio dramaturgijoje. Muzikos tyrėjai teigia, kad šis kūrinys gali būti traktuojamas kaip "bethoveniškas triumfas prieš pesimizmą ir likimą". Kūrinyje ryškia linija pastebima R.Schumanno duoklė J.S.Bachui: daugelyje jo epizodų girdima B-A-C-H tema. Pirmoji kūrinio premjera Leipcigo "Gewandhaus" salėje nebuvo itin sėkminga, bet vėliau simfonija tapo labai populiariu XIX a. koncertų salėse atliekamu opusu, mėgstamu dėl "aiškiai juntamo metafizinio turinio".