Muziejai rengiasi dvigubos Laimės dienai

Yra papildomų sąlygų

Kovo 18–19 d. paskelbus Menininkų dienomis, seniausias šalies muziejus, Kauno paveikslų galerija ir A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus laukia visų šios srities atstovų, taip pat menotyrininkų bei šių specialybių studentų ir mokinių.

Netrukus visi išsiilgusieji dvasinio peno galės apsilankyti Istorinėje LR Prezidentūroje, A. ir P.Galaunių namuose-muziejuje, L.Truikio ir M.Rakauskaitės namuose-muziejuje, Druskininkuose esančioje V.K.Jonyno galerijoje bei M.K.Čiurlionio namuose-muziejuje.

Kol, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, šalyje laikomasi karantino apribojimų, lankant muziejų teks laikytis papildomų taisyklių. Atvykusieji bus paprašyti kasininkei pasakyti savo vardą ir telefono numerį, kad būtų galima skubiai susisiekti, jeigu muziejuje būtų užfiksuotas COVID-19 atvejis. Įstaigose laukiamos ne didesnės nei dviejų asmenų grupės, nebent visi atvykusieji yra iš vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariai. Visi lankytojai prašomi dėvėti medicinines apsaugines veido kaukes ir dezinfekuoti rankas.

"Su meno kūriniais bendraukite individualiai, laikydamiesi vienas nuo kito saugaus, ne mažesnio kaip 2 m atstumo, – primena muziejaus darbuotojai, prašydami laikykitės kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. – Kiekvienam skiriama prabangi 20 kv. m erdvė, todėl, prieš patenkant į salę, kartais gali tekti palaukti."

Žvilgsnis į praeitį

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje lankytojų dėmesio laukia naujoji ekspozicija "Lietuvos dailė 1900–1940", kurioje pristatomas lietuvių dailės aukso fondas. Parodoje – pirmųjų lietuvių dailės parodų dalyvių kūriniai, Kauno meno mokyklos kūrėjų ir mokytojų darbai, eksponatai su art deco stiliaus prieskoniu, dailininko Petro Rimšos dirbtuvė, Moterų dailininkių draugijos kūriniai bei ketvirtojo dešimtmečio maištingosios jaunosios kartos darbai. Atskira ekspozicijos erdvė yra skirta ir mūsų tautinės valiutos lito istorijai.

Naujoje parodoje "3 x 9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90", parengtoje kartu su Kauno technologijos universitetu, pasakojama apie šios draugijos pavadinimo kilmę, susikūrimo istoriją, jos narius ir veiklą.

Kauno paveikslų galerijos erdvėse lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą "Drambliai ir chameleonai. Vaizduojamasis menas 1978–1985 m.", kurią papildė skulptoriaus Rimanto Antano Šulskio kūrinys "Moteris / Sprigtas".

Čia – ir galimybė bent mintimis nusikelti į pajūrį: laukia paroda "Tarp dangaus ir jūros II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose". Ekspozicijoje pristatomuose kūriniuose įamžinta nuostabi nerijos gamta, jos savita architektūra, taip pat joje gyvenę, dirbę ir poilsiavę žmonės. Jie pasakoja istoriją, kaip iš nuniokotų pokarinių kaimelių, žvejų kolūkių gyvenviečių Neringa išaugo į pripažintą bei geidžiamą kurortą, garsų ne tik Lietuvoje.

Bendruomenių platforma "Mažosios istorijos" pristato parodą "Didžioji pramonė: "Inkaras", kurioje unikalūs kūriniai ir masinės gamybos produkcija rikiuojasi fabriko konvejerio įkvėptoje parodos įrangoje. Alternatyvus pasakojimas apie garsiojo fabriko istoriją ir tapatybę sukurtas drauge su buvusiais "Inkaro" darbuotojais, menininkais, visuomenės aktyvistais.

Keramikos bienalės aidai

A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia dar nematyta 6-osios Vilniaus keramikos meno bienalės paroda "Naujas / Fresh", kurioje dominuoja absoliuti keramikos technikų ir meninės stilistikos įvairovė. Joje atsiskleidžia nūdienos lietuvių keramikų kūrybinės aktualijos, atsinaujina ankstesnės tendencijos.

Vaizduojamų temų požiūriu bienalės kūriniuose dominuoja peizažo interpretacijų įvairovė, autoriai dažniausiai pasitelkia netikėtas asmeninių prisiminimų ar arčiausiai savęs pastebėtų reiškinių asociacijas. Šiandieninės vertybių krizės ir dvasinio pasimetimo akivaizdoje vėl grįžtama prie žmogaus figūros vaizdavimo ar antropomorfinių kompozicijų, kuriose veikia paslaptingos mitinės būtybės, kuriami įspūdingi, kartais keisti personažai. Ne vieno keramiko darbuose yra atliepiamos ir žmogaus susikurto pasaulio, ir technikos ar indo idėjos.

Kaip įprasta, keramikos technikų ir meninės stilistikos požiūriu parodoje dominuoja absoliuti įvairovė, taip pat ryški keramikų profesinė meistrystė. Labai svarbi autorinė lipdytų, žiestų, išlietų formų keramika, naudojamas skirtingose temperatūrose degtas įvairių rūšių molis, porcelianas, jungiamos kitos medžiagos, įterpiami ready-made, šviesos ar vaizdo elementai, pasitelkiamas net performatyvusis lipdymas. Keramikos kūrinių stilistika – daugiašakė, aprėpianti realias ir abstrakčias, siurrealias, ekspresyvias ir minimalistines menines tendencijas.

Labai jauki velniava

Po A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus stogu sutilpo ir kitokios dimensijos menui atstovaujančios grafikos kūriniai. Parodoje "Velnias iš gamtos" pristatomi menininkės Serenos Pečiūnaitytės darbai, įkvėpti dailininko Antano Žmuidzinavičiaus surinktos velnių kolekcijos, paties velnio įvaizdžio lietuvių mitologijoje ir tautosakoje.

Kol, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą šalyje, laikomasi karantino apribojimų, lankant muziejų teks laikytis papildomų taisyklių.

Menininkės kuriami vaizdiniai sietini su lietuvių tautiniu folkloru, mūsų senaisiais mitais ir sakmėmis, kuriose velnias – ne vien tik blogio įsikūnijimas. Jis globojo mirusiuosius ir gyvulius, kad reprezentavo maginį, sakralinį suverenumą, kad buvo įsivaizduojamas vaisingumo, turto dievu. S.Pečiūnaitytės nelabieji apdovanoti žmogaus ar naminių gyvūnų kūnams būdingais bruožais, todėl yra ne atgrasūs, bet, veikiau, kelia šypseną.

"Velnias mano darbuose zoologinis, kaimiškas, visiška priešprieša tikrajai nelabojo esmei. Būdama menininkė, renkuosi atstovauti sudvasintai, mielai, kaimiškai gamtos pusei", – "Kauno dienai" yra sakiusi S.Pečiūnaitytė. Įkvėpimo ir nelabojo vaizdinių ji sako radusi vaikystės kaime, todėl jos kipšai kas su gaidžio kojomis, kas lietuvio valstiečio nuo seno maitintoja vadinamos karvės galva, kas pasirodo ožkos pavidalu.

Atminties ženklai

A. ir P.Galaunių namuose-muziejuje pristatoma nauja paroda "Atminties ženklai", kurioje menininkai Rymantas Penkauskas ir Antanas Andziulis savo darbuose pateikia savitą žvilgsnį į memorialinių namų palikimą, detales, šiandien tampančias vis aktualesnėmis.

Fotomenininko R.Penkausko kūriniai – tai ne tik meistriški fotolakštai, kuriuose su didele įtaiga, nepaprastu preciziškumu ir pagarba fiksuojamai medžiagai įamžinamas muziejuje saugomas paveldas. Daiktai čia – tarsi kokie atminties ženklai, užfiksuoti nesustabdomoje laiko tėkmėje.

Dėl šių savybių vertingi ir antrojo parodos autoriaus A.Andziulio kūriniai. Kone pagrindiniu inspiracijos šaltiniu šiame projekto kontekste dailininkui tapo tiek A. ir P.Galaunių, tiek L.Truikio ir M.Rakauskaitės namuose-muziejuje saugomų kilimų raštai bei spalvos. Autentiškumo ir natūralumo siekis užkoduotas ir dailininko pasirinktose medžiagose: A.Andziulis naudojo presuotą kartoną, padengtą rupiu gruntu ir užtapytą emalio sluoksniu.

Savo sąlytį su menu A.Andziulis įvardina terminu "algoritminė procesuali tapyba", reiškiančiu, kad tokia kūryba vyksta pagal griežtas taisykles, tam tikra seka, juolab kad tai nekasdieniškas, ypatingas aktas. Taip tapytojas kuria savitas koloristines formas: pabrėžia paveikslų plokštumas, o kartu ir akcentuoja beveik pramoninį spalvos dengimo būdą.