Rafinuotos harmonijos

Liepos 22 d., ketvirtadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVI Pažaislio muzikos festivalis kvies į susitikimą su mėgstamu pianistu Luku Geniušu. Jo parengta programa "Rafinuotos harmonijos" susies XIX a. romantines improvizacijas su Ukrainos ir Rumunijos pasienio tautų muzikos atgarsiais žinomo rusų kompozitoriaus Leonido Desyatnikovo kūryboje.

Žymių muzikų šeimoje gimęs pianistas – vienas labiausiai pripažintų lietuvių pianistų. Prieš šešerius metus laimėtas sidabro medalis tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse jaunajam menininkui atvėrė prestižinių pasaulio koncertų salių duris. Pasirodymai nuo Paryžiaus iki Tokijo, nuo Montevidėjaus iki Toronto – L.Geniušas per sezoną sugroja daugiau negu 70 koncertų.

"Spindesys ir branda, nugalėtojo talentas ir gili interpretacija", – taip pianisto pasirodymą apibendrino įtakingas Didžiosios Britanijos dienraštis "The Guardian". L.Geniušas yra koncertavęs su Hamburgo, Duisburgo, BBC Škotijos, Sankt Peterburgo filharmonijos, "Kremerata Baltica", Sankt Peterburgo Marijos teatro ir kitais žymiais simfoniniais orkestrais.

Menininkas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir stilingumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Atlikėjas liaupsinamas kritikų: "L.Geniušas groja tarsi tikras nugalėtojas, demonstruodamas brandų gebėjimą pateikti kūrinio architektūrą ir išraišką, netampančią dominuojančiu veiksniu."

Pianisto repertuaras itin platus, aprėpiantis tiek baroko epochą, tiek šiuolaikinius kūrinius, ypatingą vietą jame užima rusų romantikų fortepijoninė kūryba. Pianistas neapsiriboja solisto amplua, bet noriai pasirodo ir kamerinių ansamblių sudėtyse, jam įdomu prikelti iš užmaršties retai atliekamus kūrinius ar imtis naujai sukurtų opusų premjerų.

Jau keletą metų L.Geniušas yra vienas iš artistų, atstovaujančių Toronte įkurtam filantropiniam projektui "Looking at the stars", siekiančiam populiarinti akademinę muziką kalėjimuose, ligoninėse, globos namuose ir kitose įstaigose, kuriose esantys žmonės neturi galimybės gyvai klausytis koncertų.

Koncertą atlikėjas pradės keturiais Franzo Schuberto ekspromtais D.935. Šios žavios miniatiūros laikomos vienu ryškiausių XIX a. šio žanro pavyzdžių ir nuskambės neatsitiktinai. L.Desyatnikovas – keleto operų, baletų, stambios formos vokalinių kūrinių autorius, muzikos kino filmams kūrėjas, artimas smuikininko Gidono Kremerio bičiulis ir bendražygis, du sezonus vadovavęs Didžiajam teatrui Maskvoje – savo fortepijoninių pjesių ciklą "Bukovinos dainos" dedikavo F.Schubertui.

Autorius taip pristato savo kūrinį: "Prieš keletą metų panorau parašyti kažką sau. Aš, gimęs Ukrainoje, prisiminiau vaikystę Charkove ir tuo metu mane supusią muziką. Turbūt pirmą kartą panorau dirbti su pažįstama, tradicine medžiaga, o ne ieškoti naujų kelių ir krantų. Į mano rankas pateko senutėlis Bukovinos tautinių dainų rinkinys. Bukovina – Karpatų regionas, išsimėtęs tarp Ukrainos ir Rumunijos bei turintis savitą muzikinę kultūrą. Tai ukrainietiška muzika, bet joje aiškiai girdimi rumunų, moldavų, Balkanų šalių muzikinio paveldo pėdsakai. Remdamasis šiomis melodijomis parašiau 24 preliudus visose 24 tonacijose. Neketinau būti originalus ir orientavausi į Dmitrijaus Šostakovičiaus bei Frederico Chopino preliudus. Dainų tekstai man nebuvo labai svarbūs, jie man tapo tik pradiniu impulsu (todėl ciklas dedikuotas F.Schubertui ir jo ekspromtams). Aš dainą suvokiu kaip tam tikrą prioritetų išdėstymą: yra tam tikra garsinė struktūra ir ritminis piešinys, o aš dirbu su tuo kone taip pat, kaip naujosios Vienos mokyklos kompozitoriai dirbo su garsaeilių serijomis."

Pačiam L.Geniušui L.Desyatnikovas – ne vien atliekamų kūrinių autorius. Jis – ilgametis šeimos draugas, padėjęs formuoti L.Geniušui savąją pasaulėžiūrą. "Vieną kartą (laikau tai viena laimingiausių savo gyvenimo akimirkų) jis man papasakojo apie sukurtus preliudus fortepijonui "Bukovinos dainos". Tai – tikras opus magnum fortepijonui", – pasakojo L.Geniušas.

Jo muzika traukia kaip narkotikas ir kiekvieną kartą norisi vis didesnės dozės. Tai – stiprus, originalus balsas. Karčiai saldus, bet be cukraus.

24 pjesių ciklas (Pažaislio muzikos festivalio koncerte pianistas atliks dvylika jų) turi aiškų tautinės muzikos atspalvį, kiekvienas preliudas pagrįstas Bukovinos regiono liaudies dainų melodija. "L.Desyatnikovo kūryba aprėpia daugelį stilių: nuo P.Čaikovskio iki amerikietiškojo minimalizmo, bet joje visuomet girdimas unikalus jo paties balsas. Grynas muzikalumas, jautrumas ir kiekvieno niuanso tikslumas. Jo muzika traukia kaip narkotikas ir kiekvieną kartą norisi vis didesnės dozės. Tai – stiprus, originalus balsas. Karčiai saldus, bet be cukraus. Štai trys formulės, saviironiško kompozitoriaus išsakytos apie jo muzikos esmę: konsonanso išlaisvinimas, banalybės transformavimas, žmogiško veido minimalizmas", – sako L.Geniušas.

J.Strausso valsai rožyne

Liepos 25 d. festivalis pakvies į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodą, kur vyks tradicinis koncertas "Johanno Strausso muzika rožyne", jau antrus metus persikeliantis nuo Kauno marių į jaukų, nuostabiausiais rožių kvapais persmelktą sodą. Svajingi valsai, trankūs maršai, smagios polkos, efektingos operečių arijos ir spalvingi žydinčių rožių tonai – tokią jausmingą popietę dovanos Martyno Staškaus diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras, koncerto vedėjas Giedrius Prunskus ir puiki solistė sopranas Monika Pleškytė.

Balsas: „Galimybė dainuoti man yra visatos dovana“, – sako jaunoji solistė M.Pleškytė, savo talentu pakerinti kiekvieną klausytoją. / Organizatorių nuotr.

Kas sieja J.Straussą ir rožes? Ne tik žiedų žavesys ir muzikos polėkis. Šio kompozitoriaus valsai – tai žėrinčios šviesios muzikos srautas, gebantis nuo visos žemės nuplauti nuovargį ir rūpesčius. J.Straussas kaip niekas kitas gebėjo atskleisti žaižaruojantį būties džiaugsmą, jaunystės ir galios pojūtį. Jo muzika – spindintis meilės himnas, apdainuojantis gamtą, pavasarį, žydrą dangų, šilto vėjelio dvelksmą, upelių čiurlenimą ir miško šlamėjimą. Jo melodijos sako: "Žmogau, gyvenk, džiūgauk ir švęsk. Juk pasaulis – nuostabus." Apie tai byloja ir vienas žinomiausių J.Strausso valsų "Rožės iš pietų", o daugelis rožių mėgėjų tikrai žino šių nuostabių gėlių veislę 'Johann Strauss'.

Dirigentas M.Staškus, Lietuvos muzikos akademijoje įgijęs orkestro ir operos dirigento specialybę, karjerą pradėjo kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigento asistentas, po metų tapo šio teatro dirigentu, dvejus metus buvo jo vyriausiasis dirigentas. M.Staškus yra daugelio tarptautinių choro dirigavimo konkursų laureatas, jo repertuare – per 40 įvairių žanrų spektaklių, taip pat – didelės apimties kūriniai chorui ir orkestrui. Dirigentas parengė keleto nacionalinių veikalų pasaulines premjeras, jam diriguojant dainavo ir grojo pasaulinio garso solistai. Gastroliavo Danijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Taivane, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur.

Neseniai magistro studijas VDU Muzikos akademijoje užbaigusi M.Pleškytė jau gali pasigirti ryškiais pasiekimais. Jos laimėtų konkursų sąrašas – itin ilgas, negana to, ji jau kuria ryškius vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Kauno bei Klaipėdos valstybiniuose muzikiniuose teatruose, buvo Varšuvos didžiojo nacionalinio operos teatro operos studijos ir LNOBT stažuotoja, o prieš dvejus metus pelnė "Operos vilties" apdovanojimą. "Galimybė dainuoti man yra visatos dovana. Esu tokia laiminga, kad mane aukštesnės jėgos apdovanojo šiuo likimu. Personažo kūrimas man apskritai atrodo lyg tam tikras raganavimas. Kurioje kitoje srityje žmogus gali išgyventi šitiek skirtingų likimų ir turėti tiek charakterio savybių? Tai tarytum oficialus leidimas būti ne savimi. Tie kiti gyvenimai mane taip sudomina, kad kartais net reikia paieškoti svarių argumentų sau, kodėl verta grįžti į savąjį", – taip apie buvimą scenoje kalba charizmatiškoji atlikėja.

Kas? Koncertas "RAFINUOTOS HARMONIJOS".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? liepos 22 d. 18 val.

Kas? Koncertas "JOHANNO STRAUSSO MUZIKA ROŽYNE".

Kur? VDU Botanikos sode.

Kada? liepos 25 d. 18 val.