Muziejaus antro aukšto ekspozicijų erdves užima akademinis jaunimas – veržlus ir ieškantis. Kaip prieš devynis dešimtmečius P. Galaunės palaikoma grupuotė „Ars“, dabar į Galaunių namus sukviesti skirtingų disciplinų, skirtingų patirčių, bet kūrybinio entuziazmo vienijami žmonės, drąsiai eksperimentuojantys XXI a. aktualiomis temomis, techninėmis galimybėmis, neretai užduodantys sau ir žiūrovams kontroversiškų klausimų.

Savęs paieškos tapyboje jungiant, atrodytų, nesujungiamus dalykus – domėjimąsi kompiuteriniais žaidimais, skaitmeninę animaciją su lietuvių etnokultūra, liaudies menu, tradicijomis, – tai Vytenio Mikulevičiaus (VDA) ciklas „Mano kultūra”.

Gyvenimo transformacijos ir virsmai istorinės architektūros kontekstuose, urbanistinės vizijos ir fantazijos, naujo požiūrio į praeities istoriją ir jos nuolatinius virsmus paieškos atsispindi Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro fotografijos specialybės studentų Linos Samuilovės, Indrės Vasiliauskaitės, Martos Muchks, Simonos Dojankevičiūtės, Rūtos Chairutdinovaitės, Lauryno Kemėšio darbuose.

Sukviesti skirtingų disciplinų, skirtingų patirčių, bet kūrybinio entuziazmo vienijami žmonės, drąsiai eksperimentuojantys XXI a. aktualiomis temomis.

Įkvėpta 2015 m. Liudo Parulskio fotomontažo projektų „Barokas ir Betonas“ šio centro mokinė Dominyka Proškėnaitė pabandė sukurti savą miesto viziją. Barokinio Vilniaus senamiesčio ir įmantrias bažnyčių detales ji perkelia į sovietmečiu statyto Karoliniškių mikrorajono statinius. Taip gimsta tarpusavyje konfliktuojantys, bet nuo Vilniaus savasties neatsiejami skirtingi miesto veidai.

Minėto centro mokinę Agnę Kanapienytę įkvėpė netoli Vilniaus buvusios Paulavos respublikos legenda. 1769–1795 m. egzistavusi Povilo Ksavero Bžostovskio valdyta valstybė valstybėje turėjo savo herbą, valiutą, įstatymus, buvo panaikinta baudžiava. Ankstyvojo italų klasicizmo stiliaus rūmai mūsų dienų nepasiekė, tačiau likę griuvėsiai įkvėpė jaunąją menininkę. Spalvota šviesa apšviestos pastatų liekanos primena iškilias praeities idėjas.

Kartu su kitais bendramoksliais dalyvaudamas „Erasmus+“ programoje Jonas Kaminskas gyveno ir mokėsi Rygoje, kur tyrinėjo architektūroje vyravusį art nouveau stilių. Projektas „Naujas žvilgsnis“ atskleidžia, kaip jaunieji menininkai supranta ir interpretuoja šį XIX–XX a. sandūroje viešpatavusį stilių.

Barokinio Vilniaus senamiesčio ir įmantrias bažnyčių detales ji perkelia į sovietmečiu statyto Karoliniškių mikrorajono statinius.

Kaip medijuotas žvilgsnis natūralią gyvybę (gamtą, žmogų) paverčia technologiniu konstruktu, reprezentuoja ją kaip duomenų ir informacijos rinkinius; kaip liga, skausmas, nykimas tampa estetiškai gražiu kūriniu, kaip forma kontrastuoja su pirminiu atvaizdo turiniu ir paskirtimi, koks neišskaitomas ar klaidingai išskaitomas gali būti atvaizdas, – tai klausimai, kuriuos kelia VDU Naujųjų medijų meno specialybės studentai Urtė Serapinaitė ir Arnas Alekna.

Dvi skirtingas fotografijas jungdama į vieną U. Serapinaitė sukuria netikėtą atvaizdą, kuriame atsispindi gamtos transformacijos. Gamta virsta robotiškais pavidalais, dvigubinasi ir kartu vėl grįžta į tą patį vaizdinį.

A. Alekna videoprojekcijai „IN1 – kelionė į nežinią“ panaudoja magnetinio rezonanso tomografijos ir angiogramos nuotraukas, kurių hipnotizuojantys vaizdai priverčia grožėtis galvoje vykstančiais procesais ir pamatyti, kaip toji nežinia transformuoja patį pacientą į medicinos subjektą.

Kas? Paroda „Sambūris’23“.

Kur? A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje.

Kada? Veikia iki vasario 18 d.