Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) atidaryta archeologijos paroda "Apuolės gynyba 854 m.", skirta pirmajai tikrai Lietuvos istorijos datai, pirmajam baltų vietovardžiui – Apuolė (Apulia) ir šio mums svarbaus įvykio 1160 metų sukakčiai pažymėti.

Priminė Dainų šventė

Jubiliejinėje Dainų šventėje "Čia mano namai" tūkstančiai tautiečių ir svečių išvydo unikalią I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekciją, atkurtą iš įvairiausių archeologinių radinių: audinių skiaučių, papuošalų ir aksesuarų. Šioje istorinių drabužių kolekcijoje akį traukė įstabi, saikingos ir kartu praktiškos puošybos, subtilių spalvų mūsų protėvių IX a. apranga. Būtent tokiais drabužiais vilkėjo ir Apuolės gyventojai, kurių pilies ir piliakalnio apsiaustis 854 m. paliko pirmą pėdsaką, fiksuotą istoriniuose šaltiniuose.

Kaip atsitiko, kad Apuolės vietovardis ir 1160 m senumo įvykiai ant to paties pavadinimo piliakalnio pateko į Europos ir mūsų istoriją bei paakino vėlesniais amžiais Europos ir Lietuvos archeologus kasinėti šią vietovę?

Pasak vieno parodos "Apuolės gynyba 854 m." rengėjų – VDKM vyriausiosios archeologės Kristinos Rickevičiūtės, mūsų protėviai būtent piliakalniuose įtvirtindavo gyvenvietes – ten stovėdavo ir vietinių valdovų pilys.

Vieta tokiam piliakalniui buvo parenkama itin apdairiai – ieškant kyšulio, ežerų pusiasalio, natūraliai susiformavusios didelės kalvos, kurią juostų upių slėniai, neišbrendamos pelkės. Apuolė įsikūrusi panašioje vietovėje – Luobos ir jos kairiojo intako Brukio santakoje. Iki šių dienų išlikęs piliakalnis buvo svarbus šio kuršių gyvenamojo krašto istorijai iki pat XIII a. Beje, piliakalniai mūsų šalies teritorijoje atsirado dar prieš Kristų. Dabar žinome arti tūkstančio piliakalnių.

Aprašė Brėmeno arkivyskupas

Kuršių kraštą – tai dabartinės Žemaitijos dalis – IX a. dažnai puldinėdavo švedų ir danų vikingai, todėl nenuostabu, kad kuršių vietovė – Apuolė paminėta būtent Brėmeno arkivyskupo Rimberto apie 873 m. rašytoje kronikoje "Šv. Ancharijaus gyvenimas".

Iš jos sužinome, jog Švedijos karalius Olafas su savo 7000 dydžio kariauna 834 m. puolė Apuolę. Apgultis tęsėsi 8 dienas: vieni iš lauko puolė pilį, kiti ją gynė iš vidaus.

Kronikoje rašoma, kad kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro vyko arši kova, kur abiejose priešininkų pusėse daugelis krito, bet nei vieni, nei kiti pergalės nepasiekė. Kai švedai jau buvo beprarandą viltį laimėti, apuoliškiai, įvertinę savo galimybes, pasiūlė didelę išpirką, ir švedai atsitraukė.

Pasak K.Rickevičiūtės, kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15 tūkst. kuršių, tačiau tiek jų tikrai negalėjo tilpti 3,6 tūkst. kv. m pilies teritorijoje. Žodžiu, kronikininkas šiek tiek perdėjo, kad įvykusios paliaubos atrodytų įspūdingiau, mat švedai kuršių žemėse jautėsi tarsi šeimininkai ir dažnai čia plėšikaudavo.

VDKM saugoma didelė dalis vieno pirmųjų mūsų archeologų Vlado Nagevičiaus svarbiausių ir reikšmingiausių archeologijos tyrinėjimų, kuriuos jis atliko Apuolės piliakalnyje 1931–1932 m., medžiaga.

Išliko filmuota medžiaga

"Parodoje galima pamatyti ne tik archeologinių radinių, tyrinėjant darytų nuotraukų, bet ir filmuotų kadrų. Tame išlikusiame iki šių dienų dokumentiniame filme muziejaus lankytojai išvys daugybę įdomių dalykų iš piliakalnio kasinėjimo laikotarpio. Pavyzdžiui, arkliu kinkytame vežime buvo gabenami Apuolės didįjį pylimą tvirtinę rąstai, kurie dabar eksponuojami parodoje", – pasakojo K.Rickevičiūtė.

Dokumentiniame filme taip pat užfiksuota, kaip V.Nagevičius kas dieną išmoka 38 samdytiems kasėjams po 7 Lt.

1932 m. pritrūkęs šiems ir kitiems kasinėjimo darbams lėšų, jis nesidrovėdavo nueiti pas Vyriausybės narius prašyti pinigų, nes valstybė nebuvo pajėgi dvejus metus finansuoti šių archeologinių tyrinėjimų. Tad antrais kasinėjimų metais į talką buvo pakviesti kareiviai.

Pasak K.Rickevičiūtės, V.Nagevičius nustatė, kad Apuolės piliakalnis veikė nuo I iki XIII a. ir buvo keturis kartus tvirtintas.

Pirmaisiais mūsų eros amžiais pylimas buvęs tik pusantro metro aukščio, tačiau ir anuomet buvo platus griovys su vandeniu. Piliakalnio statiniai degė kelis kartus ir  buvo vis atkuriami. Paskutinį kartą tai padaryta VII a. Kartu išplatintas iki 15 m pylimas, kurio aukštis siekė 10 m. Štai šį pylimą aštuonias dienas ir mėgino įveikti švedai, palikę išoriniuose piliakalnio sluoksniuose strėlių antgalių ir kitos ginkluotės.

Sužavėjo papuošalai

Parodoje eksponuojami ne tik ginkluotės pavyzdžiai, bet ir moteriški bei vyriški žalvariniai papuošalai, lipdytosios keramikos dirbiniai, audimo staklių moliniai pasvarai, geležiniai darbo įrankiai, suanglėję grūdai ir kiti unikalūs radiniai iš IX a.

"Pagal kuršių – Laivių, Pryšmančių, Kiaukleikių kapinynuose rastą medžiagą, pasistengėme atkurti drabužius, papuošalus, ginkluotę, būdingą IX a. kuršių vyrų, moterų ir vaikų aprangai", – pasakojo K.Rickevičiūtė, kuriai surengti šią parodą padėjo kolega Kęstutis Šeškevičiaus ir dailininkė Rasa Gumbrevičienė. Pastaroji atkūrė IX a. kuršių drabužius, ginkluotę ir spalvotuose piešiniuose.

Atkuriant drabužius, naudotasi muziejaus ekspozicijoje esančiais atkurtais audiniais, apavu, nuometais, skaromis bei autentiška istorine medžiaga: smeigtukais atskiroms drabužių dalims sujungti, įvijomis ir kitokiomis apyrankėmis, žiedais, segėmis, grandinėlėmis. "Man patys gražiausi drabužių papuošalai – įvairių formų smeigtukai", – atviravo archeologė.

Mįslinga pavadinimo kilmė

Istorikas Rimantas Matulis straipsnyje "Girių gyventojai geruliai ir lietuvių kilmės iš romėnų teorija" teigia, jog vietovardis Apuolė nebūdingas lietuvių, žemaičių ir kuršių kalboms. Šioje netoli jūros, Darbėnų apylinkėse, esančioje vietovėje lankydavosi romėnai, čionai sugrįždavo iš Romos mūsų protėviai.

Pasak istoriko, išlikę duomenys iš IX a. vikingų žygių rodo, kad anuomet Apuolę jie vadino Apulia, o kaip tik Apulija ir dabar vadinasi provincija Pietų Italijoje. Vargu ar tai gali būti atsitiktinis sutapimas.

Lygiai taip pat Apuolės vardą galime sugretinti ir su Dakijos sostine Apula, kurios vardas sietinas su lietuvišku pavadinimu "upulė", "upelė", nes trakų ir dakų kalbose upė tariama "apė".
Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Rūkienės, kauniečiams gerai žinoma Apuolės gatvė šiuo vardu buvo pavadinta 1931 m. Tokiu būdu, matyt, norėta įamžinti Apuolės piliakalnio kasinėjimų pradžią.

Šiandien sunku pasakyti, ar šiuo seniausiu mūsų vietovardžiu buvo pavadinta nauja gatvė ar pervardyta sena – jokių pėdsakų Kauno apskrities archyve aptikti nepavyko.