Šiuolaikinis pasaulis primena dykumą su atsikartojančiais miražais, kuriuos troškulio kamuojamas žmogus sugeria į save, pasiduodamas apgavystei. Žmogus geria iliuzijas, kad patenkintų troškulį, kylantį nuo persisotinimo brukamais spalvotais paveikslėliais, įrėminančiais populiariosios kultūros formuojamą šiuolaikinio patrauklaus, sėkmės lydimo asmens įvaizdį. Tačiau atsiranda tokių, kurie šioje dykumoje sukuria gėlo vandens telkinius, atsiribodami nuo visuomenės spaudimo būti statistiniais vienetais, paklūstančiais kažkieno valiai.

"Meno parko" galerijoje pristatomas estų menininkas Andrusas Joonas balansuoja tarp šiuolaikinio pasaulio chaoso, informacijos pertekliaus, formuojamų įvaizdžių, kuriamų taisyklių "banglente laviruodamas" ant aštriabriaunų bangų keterų, gaudydamas pasaulio vaizdus, simbolius, žmonių reakcijas.

Parodoje "Proto banglentininkas, T 3" menininkas eksponuoja videokūrinius, fotografijas, tapybos darbus, asambliažus. Ekspoziciją sudaro kūriniai, kurti 1995–2015 m. Juose, anot paties menininko, pristatomos įvairios kūrybos stadijos, formuojančios instaliatyvią ir prasminę visumą, kylančią iš kūrybinio kelio. "Proto banglentininkas T 3" – asmeninė mano erdvė, tiek protinė, tiek fizinė, kurioje atvirai komunikuoju su žiūrovu ir esu asmeniškai atsakingas už savo kūrybą", – sako A.Joonas.

Dėl įvaizdžio prarandi savastį

Galerijoje pristatomoje ekspozicijoje juntamas kritinis menininko požiūris į žmogiškųjų vertybių nyksmą, tarpusavio santykius, suvienodėjimą. Ypač tai atsiskleidžia videokūriniuose.

Darbas "Auu-uu" vaizduoja A.Jooną stovintį viduryje sovietinius laikus menančios renginių salės. Priešais jį – pailgas stalas, užtiestas balta staltiese. Kūrėjas tilindžiuoja skardžiu varpeliu nuolat pusbalsiu šaukdamas: "Auu-uu!" Monotonišką vyksmą jis pertraukia traukdamas daiktus iš drabužio kišenių ir tvarkingai dėliodamas juos ant stalo ar pakeldamas į viršų rankas ir masažuodamas sau galvą. Padrikus judesius nulydi per salę vilnijantis: "Auu-uu!" Veiksmo pabaigoje balta staltiesė tvarkingai sulankstoma su visais ant jos buvusiais daiktais, varpelis atidedamas į šalį, šauksmas nutyla ir performansas baigiasi.

Šiame videokūrinyje menininkas įkūnija ieškotoją. Žiūrėdamas vaizdo darbą žiūrovas susimąsto: ar autorius žino, ko ieško? Jusdamas nepasitenkinimą, atsirandantį iš nežinojimo, menininkas savuoju "Auu-uu" išreiškia viltį surasti tai, ką pametė.

Konkrečiai įvardyti ieškojimų tikslą / objektą turi kūrinio žiūrovas – čia jam paliekama laisvė atsiriboti nuo šiuolaikinės visuomenės standartų ir rasti tuos dalykus, kurie svarbūs jam.

Laikina ir amžina

Darbu "Aledoia. 23 kalorijos" menininkas ironiškai žvelgia į kūno kulto problematiką. Fluorasencinių spalvų kupiname videokūrinyje, primenančiame apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų atsirandančią haliucinaciją, menininkas šoka. Laisvai, instinktyviai jausdamas muzikinius taktus.

Pašaipus požiūris į kūno standartus, skatinančius neviršyti tam tikrų parametrų, suteikia galimybę kiekvienam videokūrinio žiūrovui susimąstyti apie tai, kad išoriniai dalykai į šalį stumia vidinius ir tokia situacija jau tampa norma. Būsi negražus – nebūsi sėkmės lydimas, nebūsi sėkmės lydimas – niekas tavęs nemylės, niekas nemylės – būsi nelaimingas, – atsiranda nesibaigianti grandinėlė, veržianti kone kiekvieno visuomenės nario kaklą.

Kūriniais "Tėvas", "Estijos nacionaliniai papročiai III" A.Joonas išreiškia pagarbą savo tėvynei, šeimai. Vaizdo darbuose autorius atskleidžia savitą požiūrį į giminystės ryšius, tradicijas. "Legenda apie geltonąjį vilkžmogį", "Nuostabus paukštis ir blogoji ožka" atspindi savitą, paties menininko sukurtą mitologiją, įkūnijančią autoriaus vizijas.

Rimtas žaidimas

Atsitraukus nuo videokūrinių dėmesį patraukia šešios fotografijos, kaip ir vaizdo darbai, pristatomos žemiau žiūrovo akių lygio. Kad jas apžiūrėtum, turi pritūpti. Tai tarsi žaidimas, skatinantis parodos lankytoją ne monotoniškai judėti nuo sienos prie sienos, o įsijungti į stebėjimo ir suvokimo procesą.

Fotografijos yra  A.Joono kuriamų performansų dokumentacija, kuria menininkas siekia išsaugoti vyksmo akimirkas, kurios kaskart atliekant tą patį performansą kinta.

Tapybos darbai, asambliažai – kūriniai, kurie bendrą ekspoziciją papildo aitriomis spalvomis, minkštomis, aptakiomis formomis, suvaldyta ekspresija, atverdami naują erdvę suvokimui. Erotizuoti, populiariosios kultūros simbolių prisodrinti paveikslai, iškalbingai atspindi vartotojų kultūros alkį tenkinti kūno troškimus.

Vyriškąjį ir moteriškąjį pradus vaizduojantys kūriniai tarsi išaukština lyčių genitalijas, sudievindami jas ir atskleisdami paviršutinišką šiuolaikinės visuomenės požiūrį tiek į žmogaus kūną, tiek ir į vyro bei moters santykius. Svarbus tampa greitas suvartojimas, pasitenkinimas ir trofėjaus išsaugojimas. Santykiai nebetenka prasmės, vos tik patenkinamas fizinis troškimas.

Šiuolaikinis žmogus yra priklausomas nuo daugybės dalykų, kurie valdo jo dėmesį, jaukia protą. Amerikiečių psichiatras ir teologas Geraldas Gordonas May‘us yra pasakęs: " (...) apie daugelį savo priklausomybių mes dažnai nė nenutuokiame. Mat protas įsigudrina nuslėpti šias priklausomybes net nuo savęs (...). Tačiau tai nereiškia, kad mūsų dėmesys yra laisvas kitiems dalykams. Priklausomybė ir jos bendrininkas protas –  neišvengiamai pasiglemžia mūsų dėmesį ir jį nukreipia (...)." A.Joonas skatina žiūrovus į kūrinius pažvelgti su humoru, ironija, tačiau temos, kurias jis analizuoja savo darbuose, rimtos ir ypač aktualios mūsų pasaulyje.