Pažaislio festivalio pradžia – su legendiniu G. Gershwinu

XXVII Pažaislio muzikos festivalis, pagaliau išsivadavęs iš pandemijos gniaužtų, šiemet prasidės įprastu metu – pirmą birželio savaitgalį.

Išskirtiniai balsai

Jau birželio 3 d. festivalis kviečia klausytojus į iškilmingą pradedamąjį koncertą, kuriame gražiausius Georgo Gershwino operos „Porgis ir Besė“ fragmentus atliks Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir du kviestiniai solistai: sopranas iš PAR Pumeza Matshikiza ir bosas ir baritonas iš JAV Kevinas Shortas.

Vienu žaviausių šiandienos operos balsų vadinama P.Matshikiza – kylanti šio scenos meno žvaigždė. Ji – viena iš išrinktųjų „Decca Classics“ įrašų studijos dainininkių, jau išleidusi du ryškius solo albumus. Vien praėjusių metų sezonas jai padovanojo du debiutus Anglijos nacionalinėje operoje, rečitalius Johannesburge ir Durbane ir puikių atgarsių sulaukusį Naujametinį koncertą Eseno filharmonijoje.

Nė viena amerikietiška opera, sukurta tiek iki „Porgio ir Besės“, tiek vėliau, neturėjo tokio pasisekimo Vakarų pasaulyje.

Universalusis dainininkas K.Shortas žavi klausytojų auditorijas visame pasaulyje, stebina plataus spektro repertuaru: nuo Claudio Monteverdi iki Giuseppe Verdi operų. Jo balsas skambėjo kone visuose žymiausiuose Amerikos žemyno operos teatruose, o šiuo metu Šveicarijoje gyvenantis atlikėjas toliau sėkmingai žengia triumfo keliu ir užkariauja senojo žemyno teatrų scenas.

Muzikinė žmonių drama

Kai sutuoktiniai Dorothy ir Dubose Heywardai parašė novelę „Porgis“, ji iškart tapo populiari. Kada D.Heywardas su Ira Gershwin pavertė kūrinį operos libretu, o Iros brolis G.Gershwinas sukūrė jam muziką – tai tapo tikra sensacija. Tuometinė kritika vienbalsiai tvirtino: „Štai, pagaliau pirmoji tikra ir grynai amerikietiška opera.“ Tai įvyko 1935 m. Nuo pat pirmųjų savo žingsnių scenoje (visų pirma Bostone, vėliau – Brodvėjuje) kūrinys iki šiol išlieka operos teatrų repertuaruose.

Europoje opera „Porgis ir Besė“ pirmą kartą buvo pastatyta 1945 m. Šveicarijoje ir Danijoje, bet tikro populiarumo sulaukė 1952 m., kada ją į senąjį žemyną atvežė gastroliuojanti afroamerikiečių trupė. Nė viena amerikietiška opera, sukurta tiek iki „Porgio ir Besės“, tiek vėliau, neturėjo tokio pasisekimo Vakarų pasaulyje – jo nenustelbė net populiariosios Gian Carlo Menotti operos.

Opera „Porgis ir Besė“ laikoma aukščiausiu kompozitoriaus G.Gershwino (beje, kompozitoriaus tėvai susipažino Vilniuje) kūrybos pasiekimu. Pats autorius vadino kūrinį žmonių drama, nes būtent paprasti žmonės čia atlieka pagrindinį vaidmenį, o tai patvirtina choro numerių gausa.

Choro pasirodymai paryškina kulminacinius ir kertinius operos momentus, jie įpinami į solo numerius, tokius kaip žymioji, džiazo standartu tapusi Klaros lopšinė „Summertime“ ar šmaikščioji Sportinglaifo (Sportin’ Life) dainelė. Kompozitorius meistriškai perteikia individualias herojų charakteristikas: žavi Porgio dvasinis tyrumas, jo neišsenkantis optimizmas ir nuoširdūs jausmai Besei. Priešingybė šiam charakteriui – Sportinglaifas. Jis – melagis, klastingas verteiva. Nuostabūs moterų personažai Besė ir Klara, jų portretai tapomi lyriškomis ir poetinėmis spalvomis.

Operos muzikinė kalba – lanksti, turtinga ir įvairi. Melodijos čia liejasi lengvai, širdingai, jos įtraukia klausytojus ir yra lengvai įsimenamos.

Operos muzikinė kalba – lanksti, turtinga ir įvairi. Esminis jos bruožas – dainingumas. Melodijos čia liejasi lengvai, širdingai, jos įtraukia klausytojus ir yra lengvai įsimenamos.

Nors pats kompozitorius nemažai laiko praleido Pietų Karolinoje, studijuodamas vietines muzikavimo tradicijas, tiesiogiai afroamerikiečių melodijų jis necituoja. Jam meistriškai pavyko operos muzikoje užkoduoti afroamerikiečių tautinės muzikos melodinius, harmoninius ir ritminius klodus, į klasikinės muzikos kalbą įpinti bliuzo, džiazo ir spiričiuelo elementų: taip sukuriamas tikras šedevras, kuriuo nuostabiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje galės pasimėgauti festivalio pradedamojo koncerto klausytojai.

Turiningas savaitgalis

XXVII Pažaislio muzikos festivalio pradžia ypatinga ne tik dėl įspūdingo pradedamojo koncerto: didysis metų renginys startuos iš karto dviejose vietose, ko dar nėra buvę per visą 27 metų istoriją. Tą pačią birželio 3-iąją Rietavo arenoje vyks iškilmingas koncertas, skirtas pirmosios Lietuvoje profesionalios muzikos mokyklos įsteigimo 150-osioms metinėms.

Svečiai: festivalį pradės solistas K. Shortas, atliksiantis arijas iš legendinės G. Gershwino operos. / Organizatorių nuotr.

Rietaviškiai ir miesto svečiai galės mėgautis šventine programa, kurią jiems dovanos mjr. Egidijaus Ališausko diriguojamas Lietuvos kariuomenės orkestras ir Roberto Šerveniko diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras, dvi iš Rietavo kilusios solistės: sopranai Joana Gedmintaitė ir Agnė Stančikaitė.

Šie du koncertai – tik tris mėnesius truksiančio festivalio pradžia, o jau po dviejų dienų, birželio 5-ąją, XXVII Pažaislio muzikos festivalis pakvies į dar vienas iškilmes – 50-metį pasitinkančios „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metams paminėti skirtą koncertą. Jį Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje publikai dovanos ką tik gyvavimo šimtmetį atšventęs Oslo filharmonijos choras iš Norvegijos.

Šis kolektyvas įkurtas praėjus vos dvejiems metams po žymiojo Oslo filharmonijos orkestro subūrimo. Į stambiuosius chorinės muzikos žanrus nuo pat susikūrimo besiorientuojantis choras netruko pelnyti pripažinimą: 1978 m., bendradarbiaudamas su Londono simfoniniu orkestru, įrašė Edvardo Griego siuitą „Peras Giuntas“ ir pelnė prestižinį Edisono apdovanojimą, o 2006 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui už albumą „Nemirtingasis Nystedtas“.

Chorui šiuo metu vadovaujantis dirigentas Øysteinas Fevangas, kuris diriguos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metams skirtame koncerte, jau daugelį metų skina laurus prestižiniuose konkursuose, yra pripažintas Norvegijos chorinio meno atstovas. Jo vadovaujamus kolektyvus nuolat lydi sėkmė ir gausūs publikos aplodismentai.

Choro pasirinkta programa nuties tiltus tarp Lietuvos katalikų bažnyčios ir norvegų sakralinės muzikos sričių. Koncerte skambės Skandinavijos autorių, laikomų sakralinės muzikos kūrybos lyderiais, opusai chorui a capella. Publika turės galimybę susipažinti su danų kūrėjo Bernhardo Lewkovitcho, šių dienų norvegų autorių Trondo Kverno, Kimo André Arneseno, Kjello Mørko Karlseno, Jungtinėse Amerikos Valstijose reziduojančio norvegų tautos atstovo Olos Gjeilo, taip pat – su norvegų muzikos klasikais laikomų Edvardo Griego ir Knuto Nystedto sakralinėmis giesmėmis. Įėjimas į koncertą nemokamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių