Pirmąjį birželio šeštadienį Pažaislio vienuolyno kieme Sankt Galeno simfoninis orkestras, kurį sudaro bene septyniasdešimt muzikantų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių, ir publikos numylėtinis akordeonininkas Martynas Levickis skelbs festivalio pradžią. Koncerto programoje skambės Fabiano Künzli kūrinys „Taip skamba Sankt Galenas“, tarsi atkuriantis šios vietos muzikinį portretą orkestro partitūroje įpintų miesto garsų pagalba, bei nemarioji Ludwigo van Beethoveno Penktoji, „Likimo“, simfonija. Tuo tarpu M. Levickio virtuoziškumu publika galės mėgautis jam atliekant įspūdingą švedų kompozitoriaus Danielio Nelsono koncertą akordeonui „Traktatas apie vaiduoklio mašiną“.

Sankt Galeno simfoninis orkestras / Orkestro archyvo nuotr.

Kaune koncertuosiančio šveicarų simfoninio orkestro įkūrimo istorija siekia XIX a. vidurį, kai muzikos entuziastai iš Sankt Galeno surengė pirmuosius abonementinius koncertus. 1877 m. orkestras tapo nuolatiniu muzikos kolektyvu, kuruojamu Sankt Galeno koncertų draugijos. 2018 m. vyriausiuoju orkestro dirigentu ir meno vadovu tapo tarptautiniu mastu pripažintas lietuvių dirigentas Modestas Pitrėnas. Per keletą paskutinių metų orkestras išleido ne vieną kompaktinę plokštelę, pelnė pripažinimą už šiuolaikinės šveicarų muzikos kūrinių premjeras, reguliariai bendradarbiauja su radiju ir televizija.

Modestas Pitrėnas / D. Matvejevo nuotr.

Kartu su šveicarais pasirodys Lietuvos publikai puikiai žinomas ir neabejotinai labai laukiamas M. Levickis – muzikantas, į sceną nuolat atsinešantis penkiolika kilogramų aistros, sukonstruotos iš dvylikos tūkstančių detalių, savo pirmaisiais muzikos mokytojais vadinantis paukščius ir medžius, o geriausia koncertų sale – lietuvišką mišką.

Birželio 18 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje publikos mylima pianistė Mūza Rubackytė kartu su Kauno valstybiniu choru, diriguojamu profesoriaus Roberto Šerveniko, atliks įspūdingą Ferenco Liszto kūrinį „Kryžiaus kelias“, iliustruojantį 14 Kristaus kančios paveikslų (stacijų). Greta šio monumentalaus kūrinio skambės kūriniai fortepijonui solo: fragmentas iš nemaraus Olivier Messiaeno ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“, lenkų modernizmo genijaus Krzysztofo Pendereckio „Čakona Jono Pauliaus II atminimui“ ir kiti sakralia dvasia alsuojantys F. Liszto opusai. 

Mūza Rubackytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Liepos 12 d. publikos laukia dar vieno žymaus lietuvių pianisto Luko Geniušo vakaras Kauno filharmonijoje. Muzikantas yra vienas ryškiausių ir įdomiausių savo kartos atlikėjų, garsėjantis preciziška technika, brandžia interpretacija ir itin plačiu repertuaru. 31-ajam Pažaislio muzikos festivaliui parengta L. Geniušo rečitalio programa apims trijų romantizmo epochos kompozitorių kūrinius. Roberto Schumanno „Davidsbiundlerių šokiai“, op. 6, – tai menininko vidinio konflikto, meilės ir kūrybos dialogas, įkūnijamas dviejų skirtingų kompozitorius asmenybės prieštaringumą atskleidžiančių pavidalų – Florestano ir Euzebijaus. Georges’o Bizet fortepijoninis ciklas „Reino dainos“ – mažiau žinomas, tačiau išskirtinai melodingas kūrinys, persmelktas prancūziškos lyrikos ir spinduliuojantis harmoniniu skaidrumu. Koncerto pabaigoje klausytojų laukia virtuoziškasis F. Liszto „Mefisto valsas“ Nr. 1 – užburiantis muzikinis pasakojimas apie tamsą, pagundą ir ekstazę.

Lukas Geniušas / Asmeninio archyvo nuotr.

Festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė teigia: „Pastebime, kad publika labai palankiai priima prieš kelis sezonus pradėtą tradiciją skelbti pirmųjų koncertų programas gerokai iš anksto. 31-asis festivalio sezonas žada būti ypač įdomus: planuojame klausytojus pakviesti į 25 koncertus Kaune ir kituose miestuose. Artimiausiu metu taip pat paskelbsime baigiamojo koncerto, kuris vyks rugpjūčio 30 d., programą.“

Bilietai ir informacija www.pazaislis.lt.