Kas bendra tarp Pirmojo pasaulinio karo, Kauno tvirtovės ir Lietuvos nepriklausomybės? Kodėl vis kyla skandalai dėl šiomis dienomis griaunamų Kauno tvirtovės statinių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus galima ieškoti Jono Lukšės piešinių parodoje.

Tvirtovės žlugimo reikšmė

Pasak istoriko prof. dr. Valdo Rakučio, ne vienas dabartinis susaugęs vyras vaikystėje landžiojo po Kauno tvirtovės fortus, nežinodamas, jog šie statiniai yra ne vien ryškus karo inžinerijos ir architektūros pavyzdys. Šios tvirtovės reikšmė Lietuvai atsiskleidė Pirmojo pasaulinio karo metais, kai 1915 m. rugpjūčio viduryje Kauną užėmė kaizerinė Vokietija.

Pirmojo pasaulinio karo rezultatas, anot istoriko, pasirodė fantastiškesnis, nei galėjo numanyti abi kariavusios pusės – kaizerinė Vokietija ir carinė Rusija. Mat Lietuvai radosi unikali galimybė atkurti savo valstybę, kai vokiečiai, išguję rusų kariuomenę iš šios teritorijos, patys dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo čia šeimininkauti, ir Lietuva tapo niekieno teritorija. Tad pažymėdami Pirmojo pasaulinio karo 100-metį, kartu turime prisiminti, kad būtent Kauno tvirtovės žlugimas sudarė sąlygas atkurti mūsų valstybę.

150 tvirtovės piešinių

"1982-1915 m. Kauno tvirtovės devyni fortai jau buvo pastatyti, o septyni – pradėti. Vokiečiai 1915 m. atakavo nuo nebaigto statyti XI Marvos forto iki IV forto ties Jiesios upeliu. Apie 80 tūkstančių kaizerinės kariuomenės karių ir sunkioji artilerija, kurios sudėtyje buvo ir 420 mm kalibro mortyros "Bertos", šturmavo vienuolika dienų. Beje, iš tokių pabūklų Lietuvos teritorijoje niekas nebuvo šaudęs nei prieš tai, nei po to", – aiškino architektas, dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas J.Lukšė, Kauno karininkų ramovėje parodai pateikęs pusantro šimto tvirtovės statinių piešinių.

Pasak prof. dr. V.Rakučio, Lietuvos kariuomenė 1918-1940 m. įvertino tvirtovės svarbą – pavyzdžiui, statė ant jos priešlėktuvinės gynybos baterijas, stebėjimo postus, o kai kurie tvirtovės statiniai naudojami ir iki šiol: tvirtovės maisto atsargų sandėlius savo reikmėms pritaikė "Kauno grūdai", Centrinę tvirtovės komendanto būstinę Gedimino gatvėje – Lietuvos karinių oro pajėgų štabas, Soboras tapo Įgulos bažnyčia, kareivinės Šančiuose rekonstruojamos į gyvenamuosius namus ir t.t.

Tvirtovės ateitis

Tvirtovė – tai ne tik carinė fortifikacijų sistema. Tai, anot prof. dr. V.Rakučio, daug platesnė sąvoka, kurią paryškina šiandiena. Todėl verta išsaugoti kuo daugiau tvirtovės elementų, kuriuos būtų galima eksponuoti, panaudoti, pavyzdžiui, turizmui, pramogai, švietimui ir kitiems tikslams.

Būtent prikelti Kauno tvirtovę naujam gyvenimui ir siekia asociacija "Kauno tvirtovė", kuriai vadovauja prof. dr. V.Rakutis ir kuriai priklauso J.Lukšė. Anot prof. dr. V.Rakučio, Kauno tvirtovės statinius, teritoriją pritaikyti naujoms reikmėms labai sunku. Todėl tai, kaip žinoma, vyksta labai pamažu. Užtat sparčiai juos, tvirtovės statinius, griauna verslininkai, kai tik randa spragą įstatymuose ar pastebi valdiškų tarnybų neveiklumą – tai byloja ir neseni įvykiai privatizuotose tvirtovės teritorijose.

Neįkainojamas indėlis

"Siekiame, kad tvirtovė pereitų asociacijos žinion, kad būtų tvarkoma, kad visi jos objektai būtų įtraukti į Kultūros paveldo registrą. Antraip tvirtovės statiniai bus naikinami ir ateityje. Štai, pavyzdžiui, iki šiol nenustatytos Palemone esančių gynybinių įtvirtinimų vertingosios savybės, ir verslininkai, nieko nepaisydami, jau veržiasi į šią teritoriją. Tokių vietų Tvirtovės teritorijoje galima atrasti ne vieną", – apgailestavo J.Lukšė, 1987 m. rimtai "susirgęs" tvirtovės tyrinėjimo aistra – pasirūpinęs daugiau kaip pusės tūkstančio tvirtovės statinių apskaita.

Kai Kultūros ministerijos mokslinėje metodinėje taryboje buvo apsispręsta visą Kauno tvirtovės kompleksą įrašyti į nekilnojamųjų kultūros paminklų sąrašą, J.Lukšė atliko architektūrinius statinių matavimus, daliai iš jų nustatė vertingąsias savybes, juos piešė, fotografavo ir parengė net kelis turistinius maršrutus po Kauno tvirtovę.

Piešiniuose – nežinomi fortai

Anot J.Lukšės, tik atlikus tiriamuosius bei paveldotvarkos darbus, galima galvoti, kaip tuos statinius tvarkyti, projektuoti pokyčius, panaudoti. "Iš 250 gynybinių tvirtovės statinių aukcione parduotas tik VII fortas ir dar šeši objektai, kuriuos savininkai įsigijo ir, deja, pamiršo", – priminė J.Lukšė.

Iki Naujųjų metų Karininkų ramovėje veiksiančioje Kauno tvirtovės statinių piešinių parodoje galima pamatyti, pavyzdžiui, V forto drenažo vandens išbėgimo kolektorių, ant kurio išlikusi jo pastatymo data – 1888 m., mažai žinomus nebaigtus statyti fortus Kauno pašonėje.