Menas ir sportas

Sunku būtų nutylėti, kad V. Sinkevičius – garsios mūsų tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės sūnus, taip pat jautęs polinkį menui, tačiau anksti jaunystėje susidomėjęs ir Rytų kovų menais. Pastaroji aistra V. Sinkevičiaus mamą toli gražu nežavėjo, ne paslaptis, kad anksčiau šis sportas buvo siejamas su gaujomis, linkusiomis į kriminalinius nusikaltimus. V. Sinkevičių žavėjo išmintingas kūno lavinimas ir šį sportą lydinti filosofija.

Baigęs Kauno dailės gimnaziją ir įstojęs į Kauno dailės institutą mokytis skulptūros, V. Sinkevičius, atsiradus galimybei, išvyko į Angliją (ketino trumpam, bet užsibuvo keletą metų) ir joje pasinėrė ne tik į anglų kalbos studijas, darbą, bet ir į sportą. Kikboksas, boksas kiek į šalį nustūmė menus, tačiau jie greičiausiai tyliai laukė savojo laiko bei brandos.

Sportinės traumos po kurio laiko ėmė kamuoti nuolat ir taip lengvai, kaip anksčiau, nesisekė pasveikti. V. Sinkevičius puikiai prisimena, kad dar iki jų ėmė kamuoti nuojautos ir mintys, jog kažkas ne taip, kad norisi daryti kažką kito, gyventi kitaip. Sugrįžęs į Lietuvą jis baigė skulptūros studijas, domėjimasis sportu virto dvasinio mokytojo paieškomis, ir kaip sakoma Rytuose, kai mokinys būna pasirengęs, mokytojas ateina. Taip ir buvo.

Ėjimas į šviesą

Išvykęs į Kiniją, V. Sinkevičius gilino savo žinias ir dabar Vilniuje bei Kaune konsultuoja žmones, ieškančius dvasinės ir fizinės sveikatos. Susiradęs širdžiai artimą veiklą, V. Sinkevičius grįžo ir į meną. Gabrielės meno galerijos surengtoje parodoje P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, jis eksponuoja daugiausia studijų metu sukurtus išraiškingus, didelio formato piešinius, kuriuose per žmogaus kūną atspindimos įvairios būsenos, beje, dažniausiai dramatiškos, sunkios ir slogios.

Piešiniai pramaišiui sukabinti su menininko asmeninėmis fotografijomis, liudijančiomis jo ėjimą į dabartinį kelią, o gal būseną, kuri iš ieškančios, sunkios tapusi harmoninga, lengva, rami. Monochrominius V. Sinkevičiaus parodos darbus vainikuoja įvairiomis spalvomis švelniai vilnijantis dvasinių patirčių pripildytas kūrinys, bylojantis apie nueitą kelią ir rastą ramybę, išsipildymą, gebėjimą padėti žmonėms. Būtent itin spalvingas paskutinysis parodos "Būsenos" V. Sinkevičiaus paveikslas yra ir dabartinio jo meninio kelio kryptis, autorius ketina ateityje parodyti visą tokių (šviesių) darbų ciklą.

Būsenos kaip drabužiai

Taigi paroda "Būsenos" gimė iš asmeninių gyvenimo prasmės ieškojimų, mokymosi, įvairių meditatyvinių praktikų, taip pat veiklos, kuria dabar užsiima – kinų vaizdinių medicinos, čigongo meditatyvinių praktikų vedimo, astrologijos, sąmoningumo ugdymo seminarų.

"Remiantis Rytų išmintimi (vedomis) žmogaus būsenos (pvz. pyktis, baimė) yra kaip drabužiai, kuriuos jis vilki, – teigia parodos autorius V.Sinkevičius. – Viskas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo – kokias būsenas renkasi. Žmogui, kuris neužsiima meditatyvinėmis praktikomis, sunku išlaikyti pozityvias būsenas, jį dažnai pasiglemžia negatyvios emocijos. O juk medikai jau seniai nustatė psichosomatinį ryšį tarp negatyvių būsenų ir žmogaus sveikatos būklės. Todėl mes turime dėti pastangas, kad išlaikytume savyje ir aplinkoje kuo daugiau pozityvių būsenų."

Padėdamas žmonėms suvokti savo būsenas ir rinktis šviesesnį gyvenimo kelią, V. Sinkevičius dabar šalia kuria medidatyvius paveikslus, tikėdamas, kad jie taip pat gali skleisti pozityvią informaciją, kurios dabar itin stinga.