Po tradicinės šventės – reto balso viešnagė

  • Teksto dydis:

Šią savaitę Pažaislio muzikos festivalis atiduos duoklę dviem tradicijoms: tradicija iškilmingai pažymėti Šv.Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę ir tradicija nustebinti auditoriją, praplėsti jos pažinimo ribas.

Laikui nepavaldi šventė

Rugpjūčio 15 d. Pažaislio vienuolyne Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę. Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Kaip įprasta, Žolinės atlaidai Pažaislyje vyks giedant Kauno valstybiniam chorui, kurio meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Petras Bingelis. Muzikinė šventės programa skirta iškilaus mūsų tautos kompozitoriaus, lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Šv.Mišių metu ir po jų vyksiančiame koncerte skambės J. Naujalio sakraliniai kūriniai chorui.

Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Šv.Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei.

Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Šv.Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoleles, gėles ir augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių. Katalikų manymu, V a. mirusios Marijos kūnas neliko kape, bet buvo sudvasintas ir paimtas į Dangų. Šv.Jonas Damaskietis raštuose mini paplitusį pasakojimą, kad apaštalai susirinko į Jeruzalę atsisveikinti su Išganytojo motina. Po laidotuvių jie budėjo prie Dievo Motinos kapo, kol Petras, apšviestas Dievo, pareiškė, kad Marija prisikėlė, ir pasiūlė atidaryti Jos karstą. Marijos kūno ten jau nebuvo, o karstas buvo pilnas nuostabiausių gėlių ir žolynų. "Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas."

Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai deivei gimdytojai Ladai ar Žemynai atlikti. Šia proga susirinkdavo giminės, kaimynai – pabendraudavo, pasidalydavo džiaugsmais ir rūpesčiais. Šventė ypatinga tuo, kad žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir siūlo savo pagalbą. Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Tikėjimai ir papročiai rodo, kad Šv.Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnytinė šventė priglobė nemaža to paties metų laiko ikikrikščioniškųjų tradicijų. Būdingiausias šios dienos paprotys – pašventinimui į bažnyčią neštis įvairių žolynų, darželio gėlių, daržovių. Sakoma, kad į Žolinės puokštę būtinai reikia įdėti tai, ką žmogus augino. Žemaitijoje į ją dėdavo piktdagį, parsinešę jį sodindavo į dirvą aukštyn šaknimis, mat buvo tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės. Dzūkės į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą (Galbūt dėl to Dzūkijoje Žolinė vadinama Kopūstine). Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą Žolinių arbatą.

Žolinė – nuo seno žinoma kaip susitikimo su draugais ir giminėmis, svečiavimosi metas. Tarp senųjų dzūkų dar gyvas posakis "kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės", todėl rugpjūčio 15-ąją visi, mylintys išmintingą Dievo žodį ir muziką, kviečiami apsilankyti Pažaislio vienuolyne.

Unikali galimybė

Rugpjūčio 17 d. Birštono kurhauze ir rugpjūčio 18 d. Ignalinos r. Paliesiaus dvare Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės progą susitikti su gerai pažįstamomis atlikėjomis – dainininke Sabina Martinaityte ir pianiste Audrone Eitmanavičiūte, kurios šį kartą pasikvietė į festivalį bičiulius iš Vokietijos: reto balso savininką, kontratenorą Matthiasą Rexrothą ir pianistą Eytaną Pesseną. Į bendrai rengtą programą "Margas dainų raštas" atlikėjų komanda sudėjo gražiausias įvairių kompozitorių dainas, arijas bei duetus ir žada, kad klausytojai išties liks sužavėti. Vakaro metu skambės Franzo Schuberto, Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello, Roberto Franzo, Gioachino Rossini, Jacqueso Offenbacho, Giedriaus Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių vokalinės muzikos šedevrai.

Pažaislio muzikos festivalio projektuose S.Martinaitytė dalyvauja nuo pat pirmųjų festivalio žingsnių. Ji – trijų tarptautinių dainininkų konkursų laureatė, daugiau nei trisdešimt metų dainuojanti Kauno valstybiniame teatre, kuriame sukūrė eilę pagrindinių vaidmenų operos spektakliuose. Jos kūrybinę biografiją puošia 24 pagrindiniai soprano vaidmenys, parengti įvairių teatrų bei festivalių operos žanro spektakliuose, ji paruošė apie septynias dešimtis solo programų, dainavo daugiau nei 1 000 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, jos įdainuoti įrašai skamba Lietuvos radijo programose. S.Martinaitytei buvo suteiktas "Įsimintiniausio Kauno menininko" vardas, ji – keleto "Fortūnos" prizų laureatė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laimėtoja, Kauno miesto apdovanojimo "Tikra muzika" ir Lietuvos muzikos sąjungos "Auksinio disko" laureatė, apdovanota Kauno miesto II laipsnio "Santakos" Garbės ženklu. Jau kone tris dešimtmečius S.Martinaitytė žinoma kaip iškili vokalo pedagogė, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorė. Koncerto metu dainininkė pasirodys su nuolatine scenos partnere, išraiškinga ir emocinga pianiste, iškilia pedagoge, VDU Muzikos akademijos profesore A.Eitmanavičiūte.

Niurnberge gimęs kontratenoras M.Rexrothas muzikanto karjerą pradėjo kaip obojininkas, bet vėliau atrado unikalų savo balsą. Pats atlikėjas mieliau save vadina "Altus" (vyriškas altas, tai – dažniau vokiečių terminologijoje apibūdinti balsui, kuris angliškoje tradicijoje vadinamas "kontratenoru", vartojamas terminas). Vokalo studijas dainininkas baigė Karlsrūės aukštojoje muzikos mokykloje, senosios muzikos institute "Schola Cantorum Basiliensis" bei studijavo privačiai pas operos pasaulio įžymybę Marilyn Horne.

Jo, kaip profesionalaus dainininko, karjera tęsiasi jau dvidešimtus metus. Štutgarto operoje debiutavęs atlikėjas dabar – vienas geriausių bei populiariausių senosios muzikos atlikėjų visoje Vokietijoje ir netgi Europoje. Taip pat jis – vokalo mokytojas, orkestrų dirigentas, daugelio konkursų laureatas. Dainininkui dažnai tenka bendrauti su baroko muzikos guru, dirigentu Nikolausu Harnoncourtu, dalyvaujant G.F.Händelio operų pastatymuose, jis dažnai pasirodo atlikdamas oratorijų bei kantatų solo partijas, rengia solo koncertus su pianistais Semionu Skiginu, Matteo Paisu bei E.Pessenu, o jo įrašus platina visos žinomiausios Vokietijos leidybinės kompanijos.

Iš Izraelio kilęs pianistas E.Pessenas – plačiai žinomas vokalo pedagogas ir koncertmeisteris. Jis dirbo Drezdeno "Semperoper" teatro vadovu, Palermo "Teatro Massimo" artistų trupės vadovu, Neapolio "San Carlo" ir Štutgarto operos solistų trupės direktoriumi. Studijavo ne tik fortepijono meną, greta baigė kompozicijos bei muzikologijos mokslus, mokėsi Tel Avive, Filadelfijoje bei garsiojoje Niujorko Juilliardo mokykloje, dirbo "Metropolitan" operos teatro koncertmeisteriu. Greta kitų žymių solistų, pas jį konsultavosi populiarusis šių laikų tenoras Jonas Kaufmannas, plėsdamas savo itališkų operų repertuarą. Su šiuo pianistu mielai bendradarbiauja ir bendras koncertų programas rengia daugybė puikiausių solistų, kurie E.Pesseno dėka kopia į prestižinių viso pasaulio salių scenas.


Kas? Žolinės atlaidai Pažaislyje.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Rugpjūčio 15 d. 15 val.

 

Kas? Koncertas "Margas dainų raštas".

Kur? Birštono kurhauze.

Kada? Rugpjūčio 17 d. 19 val.

Kur? Ignalinos r. Paliesiaus dvare.

Kada? Rugpjūčio 18 d. 16 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietis

Pilietis portretas
Manau per daug tu vadinamų švenčių.Baisu pagalvoti,kam ji reikalinga,nebet vergam, papildoma išeiginė.Nepripažįstu aš tokių švenčių ir tokios gausos Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių