Išnyra ir Laisvės alėjoje

Jei kraipote galvas ir nesuprantate, kas yra pokemonai ar papildytas realybe žaidimas, jums – trumpas paaiškinimas.

"Pokemon Go" pirmiausia buvo sukurtas kaip kortelių žaidimas. Žmonės rinkdavo korteles su pavaizduotomis būtybėmis ir kovodavo tarpusavyje. Kiekvienas pokemonas turi tik jam būdingų savybių, kurios panaudojamos kovojant. Laikui bėgant kortų žaidimas išsivystė į milijardinę franšizę su kompiuteriniais žaidimais, filmais ir sukūrė vieną stipriausių aistruolių bazių visame pasaulyje.

Papildytas realybe žaidimas yra realaus pasaulio atvaizdavimas su papildomais kompiuteriniais grafiniais elementais. Viskas atrodo taip: tavo telefonas per fotoaparatą fiksuoja aplinką ir atvaizduoja ją ekrane. Pavyzdžiui, eini Laisvės alėja, pasižiūri į ekraną, o ten – tarp praeivių, ledus pardavinėjančios moteriškės ir balandžių slepiasi pokemonas, kurį tavo tikslas yra pagauti.

Negana to, į žaidimą įsilieja ir navigacijos sistemos. Realūs pastatai tampa ir pokemonų pasaulio dalimi. Žemėlapyje pažymėtos skultpūros, žymūs pastatai ar vietos tampa specialiais taškais, kurie suteikia pokemonams gaudyti būtinų resursų, o kai kurie, pavyzdžiui, Soboras ar Dubeneckio namas tarnauja kaip kovų arena, kurioje tavo turimi pokemonai kovoja su arenoje paliktais kitų žaidėjų pokemonais.

Po įžangos – šiek tiek apie praktinį žaidimą.

Užtruko kelionė į darbą

Niekada nebuvau labai didelis pokemonų gerbėjas. Būdamas dar vaikas, kolekcionuodavau bulvių traškučiuose randamus pokemonų žetonus ar korteles ir po to su jais kovodavau prieš pusbrolį. Pokemonų filmukas, kurį tuo metu po pamokų transliavo televizija niekada per daug netraukė, net priešingai – atrodė infantilus ir nervinantis, tad neskubėjau siųstis šio žaidimo, nors ir mačiau, kad visas pasaulis eina iš proto, o didžiausi pasaulio dienraščiai ir portalai, lyg pataikaudami milžiniškai pokemonų aistruolių bazei, nesiliauja rašyti apie šį žaidimą.

Ketvirtadienį ryte aš jį išbandžiau ir pusvalandžio kelionė iš namų Žaliakalnyje iki "Kauno dienos" redakcijos I.Kanto gatvėje truko valandą. Kas keliasdešimt metrų vis reikėdavo stabtelėti resursams susirinkti ar pokemonams gaudyti. Pietų pertrauką taip pat išnaudojau šiam reikalui.

Iki tryliktos valandos jau buvau pasiekęs šeštąjį lygį – surinkęs 22 skirtingus pokemonus, nuėjęs šešis kilometrus belakstydamas aplink skulptūras Laisvės alėjoje, pradėjęs perėti du kiaušinius. Lioviausi ne dėl prasidėjusio lietaus, o dėl visiškai išsikrovusios mano telefono baterijos.

Sutikau bendraminčių

Ir tikrai ne aš vienas toks kvailas. Eidamas Laisvės alėja gali pamatyti daugiau pokemonų gaudytojų. Jų sutikau keliolika. Išskirtiniai tokių praeivių bruožai: eina nunarinę galvas, akis įsmeigę į telefoną, staiga stabteli – ima braukyti per telefono ekraną.

Užkalbinau du tokius. Eidamas per Miesto sodelį pastebėjau įnirtingai pokemoną gaudantį vaikiną. Pasitikslinau, ar tikrai žaidžia. Atsakė, kad niekaip negali pagauti akmeninio Onixo. Įsijungiau savo aplikaciją ir žiūriu – tikrai vidury stovi būtent šis pokemonas. Pagavau jį tik iš antro karto ir tikriausiai tik todėl, kad mano kolega jį jau buvo nukamavęs.

Susidoroję su pokemonu, įsikalbėjome. Pasirodo, vaikinui ketvirtadienį žaidimai su pokemonais galėjo baigtis liūdnai.

"Važiuoju per Marvelę ir matau, kad čia kažkur turi būti Abra, tad vos nepadariau avarijos begaudydamas ją", – pasakojo jaunuolis.

Pasijuokėmė ir išsiskyrėme, Nors kai susimąstai, juokinga tik todėl, kad viskas gerai baigėsi.

Įdomią istoriją turėjo ir prie Kauno apylinkės teismo sutikta Airinga. Ji pokemonus žaidžia nuo pat pirmos dienos, kai atsirado šis žaidimas. Per tą laiką žaisdama mergina spėjo atsitrenkti į stulpą.

"Norėtusi daugiau, kad galėtum keistis su tikrais žmonėmis pokemonais, o dabar tik gali gaudyti juos", – kalbėjo mergina.

Ji davė kelis gerus patarimus ir nuėjo kovų arenos link.

Įdomus faktas: nors Lietuvoje negalima atsisiųsti šio žaidimo, – jį žaidžia daug kas. Šio žaidimo sirgaliai turi telefone suklastoti savo gyvenamąją vietą, nes tik JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje šis žaidimas yra įmanomas. Priežastis paprasta – susidomėjimas juo toks, kad žaidimo serveriai nepajėgūs aptarnauti žaidėjų visame pasaulyje.

"Pokemon Go" yra vienas puikiausių žaidimų tikrai ne vien dėl to, kad knieti surinkti visus 129 pokemonus ar įveikti areną saugančių žaidėjų monstrus. Jis ragina išeiti į lauką ir pasižvalgyti po savo miestą, pašnekinti kitą pokemonų gaudytojus, pasigirti savo monstrų kolekcija ar pasidžiaugti jų rinkiniais. Šis žaidimas vienas iš nedaugelio, raginančių pakilti iš sofos, ir tai išties puiku. Jei būčiau kūno kultūros mokytojas, vietoj beprasmiškai sukamų ratų mokyklos stadione vaikams liepčiau rinkti pokemonus.

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Interneto personažas Geležinė Lapė feisbuke konstatavo: "Kol gaudai pokemonus, kažkas kabina tavo paną." Čia, žinoma, yra tiesos, tad reikia apsispręsti, kas geriau – viena mergina ar 129 puikūs ir ištreniruoti pokemonai.