„Pagrindiniai iššūkiai su kuriais teko susidurti buvo teksto gausa, adaptacija ir uždaviniai aktoriams“, – teigė režisierius P. Makauskas.

„Priklausau atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu gimusiųjų kartai ir šiandien matau reikiamybę apmąstyti pacifizmo ir taikos idėjas. Europoje kylančio nacionalizmo ir radikalizmo pavojai traukia interpretuoti amžinai aktualius antikinius tekstus tarsi nerimo kupinus perspėjimus. Pagrindinė mūsų spektaklio tema – karo auka. Ją noriu atskleisti žmogiškųjų tragedijų koliažu, analizuojančiu platų karinės tematikos spektrą: karo absurdą, moters aukojimą, smurtą prieš moteris, žiaurumą, nacionalizmo pasekmes, patriarchato krizę, netekčių bei karo traumų temas“, – sakė P. Makauskas.

Spektaklio „Trojietės“ dramaturgiją sudaro Trojos karo priežasčių ir pasekmių jungtis, sukonstruota iš Euripido tragedijų „Ifigenija Aulidėje“ ir „Trojietės“.

„Man labai įdomu yra tai, kaip antikiniai mitai vaizduoja paskutines sekundes iki karo ir po jo. Todėl spektaklio pagrindą ir sudaro minėtos dramos. Būtent jose šiuolaikiškiausiai ir man pačiam įdomiausiai yra apčiuoptas karo tragiškumas ir beprasmiškumas. Kartu, audžiant šią mintį, tekste išryškėjo daugybė gražių moterų portretų. Mūsų pasakojime naratorės vaidmuo patikėtas Penelopei, – atskleidė P. Makauskas. – Vystant karo aukos moters liniją, spektaklyje pritaikyti tekstų fragmentai iš kanadietės rašytojos Margaret Atwood romano „Penelopiada“, Baltarusijos rašytojos, Nobelio literatūros premijos laureatės, Svetlanos Aleksijevič knygos „Karo veidas nemoteriškas“ bei žmonių teisių aktyvistės Nadios Murad biografinės knygos „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės kovos su „Islamo valstybe“ istorija“.

Nauja teksto adaptacija artima psichologinei dramai – kūrybinė komanda atsisakė chorų, nuo pagrindinės siužetinės linijos nutolusių pasakojimų ir atpasakojimų, būdingų vaidybai su kaukėmis teatre prieš 2500 metų. „Tekstas tapo artimas XX ar XXI a. tekstams. Jis psichologinis, ne monumentalus, o veikėjai – gyvi, ir galima jausti jų vidinę dramą, nekintantį taikos troškimą, identifikuoti agresoriaus tipus, kurių šiandienos pasaulis yra pertekęs. Antikos tekstuose įžvelgiu šiuolaikiško ir įdomaus teatro galimybę“, – pasakojo režisierius.

Jam antrino ir Elenos bei Penelopės vaidmenų atlikėja aktorė Eglė Grigaliūnaitė: „Nuostabu, kad kelių tūkstančių metų senumo tekstai nėra tolimi. Manau, kad žiūrovas po spektaklio turėtų klausti savęs, kaip aš elgčiausi tokioje situacijoje?“.

Aktorius Saulius Čiučelis, atliekantis Agamemnono vaidmenį, pasakojo, kad ieškodami karo priežasties ir inspiracijos kariauti atrado aukos vardiklį: „Aukos yra ne tik tie, kurie yra puolami, aukos yra ir tie, kurie puola. Kinų filosofas Lao Dzė yra pasakęs, kad pergalę, pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas.“

Jaunosios kartos režisierius P. Makauskas debiutavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje su spektakliu „Yolo“ (2014 m.), kalbančiu apie nenutrūkstančią karo istoriją. 2016 m. teatro gerbėjai turėjo progą pamatyti P. Makausko pastatytą spektaklį vaikams „Laimingasis princas“ pagal Oscaro Wilde'o to paties pavadinimo pasaką, o 2017 m. Valstybinio jaunimo teatro scenoje pristatytas trečiasis režisieriaus darbas „Apsėdimas“ pagal rusų literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“. Taip pat 2017 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Balkono teatre buvo rodomas spektaklis „Disconnection“ (liet. atjungimas). Praėjusiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje režisierius pristatė spektaklį „Pelikanas“ pagal to paties pavadinimo Augusto Strindbergo dramą.

P. Makauskas yra ne tik šio spektaklio režisierius bei adaptacijos autorius, bet ir scenografijos bendraautorius. Scenovaizdį ir kostiumus sukūrė Dominyka Kačonaitė, spektaklio kompozitorė – Gabija Gaigalaitė. Vaizdo projekcijas spektakliui sukūrė Oliwia Szanajca-Kossakowska.

Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai Vilija Grigaitytė (Hekabė), Martyna Gedvilaitė (Andromachė, Klitemnestra), Fausta Semionovaitė (Ifigenija, Kasandra), Gytis Laskovas (Menelajas), Vaidas Maršalka (Taltibijas), Greta Dirmauskaitė, Rugilė Tamošauskaitė, Dominykas Vaitiekūnas.

Spektaklio premjera Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje jau sausio 18, 19, 25 d.