Regėjimu pasikliauti nepakanka

Aurimas Eidukaitis – jaunas dailininkas, kantriai ir atkakliai kuriantis savąją tapybos darbų kolekciją. A.Eidukaičio tapyba prasideda nuo mąstymo, kai vien regėjimo pojūčiais, nors ir kuriančiais trijų dimensijų realybę jo drobėse, pasikliauti nepakanka. Norint suvokti šio tapytojo kūrybą, reikia pasinerti į kitokią realybę. Be abejo, tai išgalvotas pasaulis, sudėliotas iš autoriaus gyvenimo patirties, prisiminimų, jį supančios aplinkos, būtų ir nebūtų objektų. Menininko darbuose regime ištisų epochų – senųjų civilizacijų, Renesanso, Baroko – mozaiką, sukurtą iš įvairiausių detalių. Tapytojas yra gerai įvaldęs realistinį stilių, jam imponuoja senųjų meistrų pasiekimai, tačiau drobės plokštumoje jis vaizduoja šiandien pasąmonėje užgimusius vaizdinius. Sapnai ir fantazijų nuotrupos sukuria siužetus, kuriuose negalioja racionalaus proto pradas. Tai siurrealizmo įtaka. Atrodo, kad sustingęs laikas panardina į filosofinius apmąstymus.

Idėjomis paremti paveikslai

Dailininko paveikslų pamatas – idėja, užduodanti žiūrovui įvairius klausimus, priverčianti analizuoti jam pateiktą informaciją. Tam pasitelkiama klasikinės dailės istorija, didžiųjų meistrų išmintis ir patirtis.

Pagirtina, kad sudėtinga kompozicija išlaiko pusiausvyrą, detalių gausa netrukdo profesionaliam darbui. A.Eidukaitis – tarytum dirigentas, kurio batutos klauso visos spalvos. Iš daugybės elementų komponuojama paveikslo visuma, matomas daugiasluoksniškumas, didelę reikšmę turi šešėlių ir šviesos žaismas.

Turtinga spalvinė gama, dažnai matomas noras išsiveržti iš įprastų taisyklių ir rėmų: nuo saikingai sudėliotos akademiniais principais paremtos paletės iki ribinių derinių. Tai sukelia stiprų kitokios realybės pojūtį, tačiau nesuardo paveikslo visumos.

Iracionalaus ir realaus priešprieša

A.Eidukaitis savo kūryba gvildena svarbiausias gyvenimo problemas: kalba apie laiko tėkmę, besikeičiantį pasaulį, nykstančias civilizacijas, socialinį skirtingumą. Dažnai šiuolaikinis siužetas plėtojamas praeities interjeruose, kuriuose gausu teatrinio rekvizito, įvairių epochų architektūrinių detalių. Šiandienos ir praeities sugretinimas, iracionalaus ir realaus prado priešprieša, sudėtingas komponavimas ir turtingas koloritas – toks nelengvas, bet įdomus dailininko tapybos kelias. Tai drąsi, savita ir intelektuali kūryba, nepaliekanti abejingų. Retai sutinkama ir netikėta.

Ši paroda – bendras "Eglės galerijos" ir Kauno rajono muziejaus projektas. Ekspoziciją galima aplankyti iki rugsėjo 3 d.