Muzikos ir dailės dermė
L. Cicėnas gyvenime yra ryški asmenybė, tad ir jo kūriniai kupini ryškaus kolorito, aštrių formų, akį traukiančių personažų. Tapytojas neapsiriboja vienu kūrybos stiliumi, tačiau daugeliui jo kūrinių būdingos žaismingos pop art apraiškos. Naujojoje parodoje eksponuojami įvairių menininko kūrybos etapų kūriniai. Pasak L. Cicėno, į Kauną jis atvežė tuos darbus, kurie jam pačiam yra patys brangiausi.
Savo kūrybos ašimi menininkas laiko muzikos ir dailės dermę. Tapyba ir muzika menininkui yra lyg neatskiriamas duetas, kuris egzistuoja tik vienam papildant kitą. Tad ne viename savo kūrinyje jis vaizduoja garsius muzikantus, kompozitorius. Vienas naujausių L. Cicėno darbų, kurį galima išvysti ir Kaune, – hipnotizuojantis dainininko Davido Bowie portretas.
„Muzika yra viena didžiausių mano įkvėpėjų. Esu tikras muzikos kolekcininkas, turiu didžiulę vinilinių ir šelako plokštelių kolekciją, ir netgi vaškinių garso įrašų cilindrų Edisono fonografui. Klausydamasis plokštelių, imu kurti naujų kūrinių siužetus. Iki pandemijos pats taip pat didžėjavau klubuose, deja, koronavirusas nutraukė šią mano veiklą. Galima sakyti, gyvenu muzikos, rokenrolo ir gražių moterų pasaulyje“, – juokiasi jis.
L. Cicėnas džiaugiasi pasiūlymu eksponuoti savo kūrinius kiek netikėtoje vietoje – ne įprastoje galerijoje, o restorane. Taisyklių ir rėmų nemėgstančiam tapytojui patinka kitokios, nekonvencinės erdvės.
„Savo paveikslus noriu parodyti žmonėms, o kur jie juos pamatys, man nėra taip jau svarbu, – pripažįsta menininkas. – Manau, restoranas ir menas yra labai geras derinys. Ragaudami skanų, kokybišką maistą, kauniečiai galės žiūrėti į mano pozityviai nuteikiančius kūrinius.“
Įkvėpimas: tapytoją kurti įkvepia mėgstami muzikantai ir aktoriai, išgirstos istorijos, susapnuoti sapnai. / E. Cickevičiaus nuotr.
Ryškios emocijos
Tapytojas įsitikinęs, kad kokybiškas menas turi sukelti stiprių emocijų ir cheminių reakcijų smegenyse. Todėl savo kūrinius jis tapo ryškius, nepaliekančius abejingų.
„Jokių emocijų žiūrovui nesukeliantis kūrinys yra baisiausia, kas gali nutikti menininkui. Žinoma, kiekvienas turime savo skonį, tad kūrinys žmogui gali ir nepatikti. Tačiau svarbiausia, kad žvelgdamas į paveikslą žiūrovas pajaustų bent kokį jausmą, – sako pašnekovas. – Kaune eksponuojamus savo darbus aš pavadinčiau emociniais virpesiais ir spalvinėmis vibracijomis. Visi jie savyje turi poezijos, kuri, tikiu, palies ir parodos lankytojus.“
Kadangi L. Cicėnas pagal išsilavinimą yra architektas ir scenografas, visi jo kūriniai labai scenografiški, jiems būdingas teatrališkumas. Tapytojas pasakoja, kad kurti jį įkvepia ne tik mėgstami muzikantai, bet ir filmai, aktoriai, išgirstos įdomios istorijos, susapnuoti sapnai, pamatyti vaizdiniai.
Pavyzdžiui, bene labiausiai parodoje akį traukiantį kūrinį „Commedia Dell'Arte“ įkvėpė ispanų aktorė, režisieriaus P. Almodóvaro mūza Rossy de Palma. Prabangiuose senoviniuose, iš Augsburgo atvežtuose, rėmuose įrėmintas paveikslas pop art stiliumi vaizduoja šelmišką trumpaplaukę damą. Ne mažiau įtaigus ir gundančią šokėją vaizduojantis darbas „Sweet Charity“, kurį įkvėpė kultinis to paties pavadinimo 1969 m. Bobo Fosse filmas.
E. Cickevičiaus nuotr.
Kūrybiniai eksperimentai
L. Cicėno teigimu, į Kauną jis taip pat atvežė dalelę Vilniaus. Tai – mistiškas paveikslas „Vilniaus angelai“, vaizduojantis tamsiame fone skrendančius ryškius nežemiškus padarėlius. Pasak pašnekovo, šiam paveikslui jį įkvėpė gamta – baltosios kanadinės pelėdos, kurios kūrinyje ir tapo angelais.
Manau, kad restoranas ir menas yra labai geras derinys. Ragaudami skanų, kokybišką maistą, kauniečiai galės žiūrėti į mano pozityviai nuteikiančius kūrinius.
„Išvydęs šias nuostabaus grožio pelėdas, pradėjau virpėti, o galvoje iškart iškilo vaizdinys: tamsi Vilniaus katedra ir varpinė, o aplink skraido daug baltų pelėdų, primenančių italų viduramžių tapytojo Giotto di Bondone'o angelus. Sužavėtas tokio gražaus ir kiek makabriško vaizdinio, čiupau drobę ir ėmiau tapyti“, – atskleidžia jis.
Parodoje galima išvysti ir eksperimentinį L. Cicėno darbą „Love Me Do“, įkvėptą garsios „The Beatles“ dainos ir amerikiečių animatoriaus Texo Avery kūrybos. Paveiksle pop art stiliumi vaizduojamas amerikietiškų animacinių filmukų vilkas, o skersai paveikslo įrengtas LED apšvietimas. Įjungtas į kištukinį lizdą, darbas užsidega tarsi reklaminis stendas. Tapytojas pasakoja dar 2016 m. pradėjęs eksperimentuoti su šviesa ir sukūręs ne vieną konceptualų darbą. Vis dėlto paties L. Cicėno kolekcijoje jau likę nedaug tokio pobūdžio kūrinių, kadangi jie labai sudomino meno lauko atstovus, ir jie šiuos darbus greitai išpirko.
E. Cickevičiaus nuotr.
Šelmiška Mona Liza
L. Cicėnas pasakoja, kad įkvėpimas naujiems kūriniams kartais gimsta visai netikėtai. Taip buvo sukurtas įsimintinas tapytojo diptikas – Mona Liza su raudonpadžiais louboutinais. Pašnekovas atskleidžia, kad viskas prasidėjo iš Paryžiaus užsisakius stalą, išsilankstantį į rožės formą. Įkvėptas naujojo pirkinio, L. Cicėnas įsivaizdavo Mona Lizos paveikslą, kabantį Paryžiaus Luvre, toli nuo gimtosios Italijos.
„Pagalvojau, kad jei jau Mona Liza ilsisi Paryžiuje, tai turbūt ji geria gerą vyną ir kartais parūko stilingas „Gitanes“ cigaretes. O jei parūko, tai ir peleninė turi būti ant stalo. Nebuvau tikras, kokia toji peleninė turėtų būti, tačiau kitą dieną į mano studiją užsuko iš Bilbao grįžęs draugas, kuris man dovanų parvežė peleninę su ispanišku jaučio motyvu. Būtent tokią peleninę ir įkomponavau šalia cigarečių ir vyno, – juokiasi jis. – Tada sumaniau sukurti antrą paveikslą ir nutapiau Mona Lizos grakščias kojas su stilingais louboutinais. Kad erdvė nebūtų tuščia, šalia pridėjau ir optimistiško žvilgsnio prancūzų buldogą, kurį nutapyti įkvėpė pažįstamo profesoriaus augintinis Grantas.“
Nutapyti du diptiko paveikslai greitai buvo atskirti. Mona Lizos portretas iškeliavo į Čikagą, o ryškias kojas su šuneliu vėliau vaikų kambariui įsigijo viena vilniečių menininkų šeima. Kaune vykstančioje parodoje galima įsigyti šio spalvingo paveikslo ir kitų L. Cicėno darbų printų.
E. Cickevičiaus nuotr.
Pildosi svajonė
L. Cicėno paroda – ne pirmoji, vykstanti Laisvės alėjoje įsikūrusiame restorane „Soul“. Restorano savininko Pauliaus Tamošiūno tikslas – sukurti išskirtinį restoraną-galeriją, į kurį lankytojai užsuktų ne tik pasimėgauti gardžiu maistu, bet ir pasigrožėti kokybišku menu.
„Restoranas-galerija yra sena mano svajonė, kuri pamažu ima pildytis, – šypsosi P. Tamošiūnas. – Manau, kokybiškas menas ir geras maistas yra puikiai suderinami ir vienas kitą papildantys dalykai. Tad nuo pat restorano atidarymo pradėjome rengti menininkų parodas. Seniai esu tapytojo L. Cicėno kūrybos gerbėjas. Prieš daug metų įsigijau jo darbą „Amadėjus“, vėliau pradėjau vis daugiau domėtis tapytojo kūriniais, kol galiausiai tarp mūsų užsimezgė draugystė. Taip gimė idėja pakviesti Liną čia surengti savo kūrybos parodą.“
„Soul“ restorano savininkas Paulius Tamošiūnas/Organizatorių nuotr.
P. Tamošiūnas pasakoja, kad įprastai meno kūriniai eksponuojami tik mažesnėje, banketų restorano salėje. Tačiau šįkart ryškus L. Cicėno menas ir didelių gabaritų jo darbai pasklido po visas restorano erdves. Nors dažniausiai viena paroda čia eksponuojama mėnesį, pašnekovas neatmeta galimybės L. Cicėno kūrybos parodą pratęsti, galbūt pakeičiant dalį kūrinių kitais.
Organizatorių nuotr.
„Labai džiaugiuosi, kad mano svajonė pamažu pildosi ir „Soul“ virsta restoranu-galerija. Tikiuosi, kad ateityje čia vyks vis daugiau meno parodų, susitikimų su menininkais, audringų diskusijų ir debatų meno temomis. Kas žino, galbūt vieną dieną netgi tapsime galerija-restoranu“, – juokiasi jis.
Naujausi komentarai