Pereiti į pagrindinį turinį

Rugsėjo 1-ąją kauniečiams dovanoja lietuviškų romansų skambesį

2018-08-30 16:18

XVII tarptautinis muzikos festivalis "Operetė Kauno pilyje" tęsia lietuviškos muzikos renginių ciklą, skirtą šalies valstybingumo atkūrimo 100-mečiui ir pažindina klausytojus su dar viena reikšminga ir mėgstama lietuviškos kūrybos kryptimi – romansu bei daina.

Balsai: lietuviško romanso ir dainos tradiciją pristatys žaismingieji solistai (iš kairės) R.Preikšaitė, I.Goleckytė-Jarašė, P.Padleckis ir G.Prunskus. Balsai: lietuviško romanso ir dainos tradiciją pristatys žaismingieji solistai (iš kairės) R.Preikšaitė, I.Goleckytė-Jarašė, P.Padleckis ir G.Prunskus.

Rugsėjo 1-ąją šalia Laisvės alėjos prigludusiame sodelyje plačią lietuviško romanso retrospektyvą dovanos rinktinė romantiškais jausmais spinduliuojančių atlikėjų komanda: Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos styginių instrumentų kvartetas, Asta Markevičienė (I smuikas), Rita Bieliauskaitė (II smuikas), Rūta Balniūtė (altas), Solveiga Vėbraitė (violončelė), pripažintas akordeono virtuozas Laimonas Salijus ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai: sopranas Ieva Goleckytė, mecosopranas Rita Preikšaitė, tenoras Povilas Padleckis ir baritonas Giedrius Prunskus.

Tai jau trečioji mažosioms scenoms sumanyta ir festivalyje pristatoma programa. Pasak koncerto programos sudarytojo ir atlikėjo G.Prunskaus, jos idėją lėmė tai, kad šiais metais operetės festivalis mini Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir visus renginius skiria šiai iškiliai progai, o koncertuose skamba tik lietuviška muzika.

Jaukioje Miesto sodo aplinkoje klausytojams skambės originaliai aranžuoti Lietuvos kompozitorių romansai, suteiksiantys galimybę vieno koncerto metu patirti visą lietuviško romanso kelionę nuo pirmųjų žanro užuomazgų iki žinomiausių XX ar XXI a. romantinės muzikos autorių Benjamino Gorbulskio, Algimanto Raudonikio, Giedriaus Kuprevičiaus, Dalios Kairaitytės, Vytauto Kernagio opusų.

Anot dainininko, mylinti širdis gali kalbėti daugeliu kalbų, o viena jų – visais laikais populiaraus žanro, vadinamo romansu, kalba. Pasakodamas apie naująją programą, G.Prunskus pastebėjo, kad romansai kartais vadinami dainomis apie sopulius, kartais – mylinčios sielos reveransu, bet iš tiesų romansas yra lyrinis, sentimentalus muzikos kūrinys, kildinamas iš viduramžių Ispanijos, vėliau paplitęs Italijoje, Prancūzijoje bei Rusijoje. Svarbiausi romansų motyvai – kitam ar kitai atiduota širdis, pradingusi meilė, ryžtas amžinai mylėti, mirties su mylimuoju pasirinkimas, gamtos grožio apdainavimas.

Lietuviškas romansas, pirmuosius žingsnius žengęs dar Mykolo Kleopo Oginskio kūryboje, savitą nišą atradęs buitinių miestietiškų žiauriųjų romansų žanre, visomis spalvomis sušvito Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Aleksandro Kačanausko, Juozo Tallat-Kelpšos, Juozo Gruodžio, Vytauto Kairiūkščio, Antano Vanagaičio, Juozo Indros dainose", – pasakojo G.Prunskus.

Beje, popietę ves ir apie kūrinius bei jų sukūrimo intriguojančias aplinkybes pasakos taip pat G.Prunskus, jau plačiai užsirekomendavęs kaip puikus kamerinių koncertų ir popiečių vedėjas ir aktyvus dalyvis.

Naujosios – nemokamos – lietuviškų romansų programos dar kartą bus galima pasiklausyti ir rugsėjo 22 d. kitoje puikioje koncertinėje erdvėje – Birštono kurhauze.


Kas? Lietuviškų romansų popietė.

Kur? restorano "Miesto sodas" terasoje.

Kada? Rugsėjo 1 d. 14 val.

Kur? Birštono kurhauzo salėje.

Kada? Rugsėjo 22 d. 16 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų