Edinburgo universitete dėstanti specialistė, praktinės patirties įgijusi projektavimo studijoje "Luma 3D Interactive" ir urbanistiniuose projektuose, pasidalijo įspūdžiais iš Kauno, kuris sužavėjo jį ne tik išskirtine architektūra, bet ir istorija.

– Savo architektūrinėje praktikoje domitės meno ir architektūros, gamtos ir technologijų santykiu. Kaip manote, kaip galima pasiekti reikiamą pusiausvyrą tarp šių elementų?

– Edinburgo universitete, kur dėstau meną, esu atsakinga už daugelį iniciatyvų, skatinančių suderinti daugelį skirtingų požiūrio į miestą būdų. Savo karjerą pradėjau kaip menininkė ir tik vėliau pradėjau domėtis architektūros galimybėmis ir jos viešosioms erdvėms daroma įtaka. Taip nuo mažų galerijoms skirtų darbų pamažu perėjau prie miestui skirtų meninių projektų ir galiausiai pradėjau dirbti kartu su didelėmis architektūrinius projektus ruošiančiomis komandomis.

2016-aisiais pradėjau dirbti prie naujo Amsterdame statomo rajono projekto. Šiame projekte daug dėmesio skiriama ekologijai, ieškoma naujų būdų žmonių ryšiui su pastatais sukurti. Tačiau tai tik vienas pavyzdžių, kaip galima atrasti tinkamą pusiausvyrą. Europoje netrūksta puikių pavyzdžių, pasižyminčių labai intelektualiomis koncepcijomis. Tiesa, vien geros koncepcijos nepakanka. Labai svarbų vaidmenį ieškant pusiausvyros atlieka pats projekto įgyvendinimas ir tai, kaip žmonės vėliau naudoja jiems sukurtas viešąsias erdves. Todėl ir įvertinti, ar erdvė sukurta sėkmingai, ar pasiekta norima pusiausvyra, galima tik praėjus dešimčiai ar daugiau metų po projekto įgyvendinimo, kai paaiškėja, kaip žmonės priėmė šią vietą ir ar ji tapo populiari.

Pasitelkiant vaizduotę, naująsias technologijas ir architektūrinį dizainą galima pastatyti praeitį ir dabartį jungiančius tiltus.

– Dauguma dabartinių Europos miestų, siekdami dermės tarp istorinio miesto paveldo ir šiuolaikinės architektūros tendencijų, susiduria su nemažai iššūkių. Kaip būtų galima suderinti šiuos du dalykus?

– Manau, kad labai svarbu gebėti atrasti labai specifinių su vietos specifika susijusių miesto detalių. Prieš atvykdama į Kauną, besidomėdama šiuo miestu, sužinojau, kad laikotarpiu, kai dalis miesto priklausė Rusijai, o kita dalis – Lenkijai, Vytauto Didžiojo tiltas, dar žinomas kaip Aleksoto tiltas, buvo laikomas ilgiausiu tiltu Europoje. Vienoje tilto pusėje žmonės gyveno pagal Grigaliaus kalendorių, kitoje – pagal Julijaus, todėl patekti iš vienos pusės į kitą užtrukdavo net dvi savaites. Man tai pasirodė labai įdomi mintis, kuri turėtų būti kaip nors įamžinta šiuolaikiniame kontekste.

Labai svarbu pastebėti panašias su vietos specifika ir istorija susijusias detales. Tada, pasitelkiant vaizduotę, naująsias technologijas ir architektūros dizainą, galima pastatyti praeitį ir dabartį jungiančius tiltus, suprantamus kiekvienam, kad ir kokie šiuolaikiški būtų tiltai.

– Koks pirmasis jūsų įspūdis apie Kauną? Ką manote apie miesto architektūrą ?

– Turiu prisipažinti, kad, prieš čia atvykdama, mažai ką žinojau apie Kauno tarpukario modernizmą. Mane labai sužavėjo šio laikotarpio pastatai Kaune, jų gausa ir kokybė. Labai didelį įspūdį man paliko mediniai namai, kurie miestui suteikia labai išskirtinių savybių. Jei ilgainiui Kaune jų neliktų, miestas patirtų didelę netektį.

– Kaunas išrinktas "Europos kultūros sostine 2022" ir pamažu jau pradeda tam ruoštis. Vienos iš šio projekto programų pavadinimu "Modernizmas ateičiai" siekis – pakelti modernistinės architektūros paveldo vertę miestiečių akyse, sukuriant emocinį ryšį tarp miesto paveldo ir miesiečių. Ką manote apie šią idėją? Ir kaip būtų galima to pasiekti?

– Manau, kad tai įdomi programa. Kaune labai daug modernistinės architektūros pavyzdžių. Tačiau, jei pavyktų sukurti emocinį žmonių ryšį su vienu paveldo objektu, galbūt pavyktų atkreipti jų dėmesį ir į likusį miestą. Yra daug skirtingų būdų, skatinančių žmones labiau didžiuotis savo miestu. Galima pradėti nuo pradinių ir vidurinių klasių mokinių. Vaikai galėtų gilintis į vieno ar kito pastato specifiką, jį piešti. Tai padėtų sukurti ryšį su piešiamu pastatu. Manau, kad po tokių edukacinių programų mokyklose namo grįžę vaikai įgytomis žiniomis dalytųsi ir su tėvais.

Svarbus kiekvieno indėlis

Prisidedant prie valstybės šimtmečio įprasminimo ir Europos paveldo metų programos, startuoja "Kaunas 2022" programa "Modernizmas ateičiai". Tai atvira susitikimų erdvė ir platforma, kurioje bendrų diskusijų, idėjų dirbtuvėms, menui ir kultūrai susitinka įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai, drauge kuriantys modernistinio paveldo išsaugojimo, interpretacijos ir sklaidos strategiją. Pirmajame programos renginyje buvo pristatytas socialinis tinklas modernizmasateiciai.lt, kuriame kiekvienas norintysis galės tapti konkretaus pastato ambasadoriumi, buvo diskutuojama projekto idėjos ir vizijos klausimais bei pristatoma Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos rengiama po Europos miestus keliausianti paroda "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m."