Viršijo visus lūkesčius

Atlikėjas Rūtą Ščiogolevaitę ir Aistę Pilvelytę ilgą laiką persekiojo antrosios vietos likimas, tuo metu šokių studijos "Me Gusta" kolektyvas "V-Team" buvo bepradedąs tikėti devintosios vietos prakeiksmu – pasaulio IDO hiphopo čempionate, kuriame dalyvauja jau ne vienus metus, pastaruosius dvejus kauniečiams niekaip nepavyko prasibrauti arčiau prizinių vietų.

"Beprotiškai džiaugėmės iš antrojo dešimtuko galiausiai patekę į pirmąjį, tačiau kai antrus metus iš eilės likome devinti, supratome, kad norime daugiau", – komandos treneris ir choreografas Valdas Griškevičius prasitarė, kad kraudamas lagaminus į Daniją slapta puoselėjo viltis šiemet patekti į geriausiųjų penketą. – Kokios nuotaikos į čempionatą vyko komanda? Kaip ir visuomet – parodyti tai, ką moka geriausio. Aš gi svajojau apie finalą, bet tikrai ne apie trečią vietą. Tai atrodė per daug ir per drąsu."

Beje, čempionate Danijoje, kur savo pranašumą šokių aikštelėje bandė įrodyti kone 3 tūkst. šokėjų iš 30 pasaulio šalių, bronza pasipuošė ne tik "V-Team". Du apdovanojimus į Lietuvą atvežė ir "Me Gusta" šeimos narys Dovydas Dozzy Girdauskas. Bronzą jis pelnė "Hip-Hop Battle" ir "Hip-Hop Adults" kategorijose.

"Solo šokėjams yra šiek tiek paprasčiau, nes jie šoka vieni, tuo metu didelėms grupėms, kuriose būna ir iki 24 šokėjų, tenka kur kas daugiau iššūkių", – apie sunkumus, kuriuos sudorojo aikštelėje, kalbėjo "V-Team" siela V.Griškevičius.

Pavedė bateliai

Kone savaitę trukęs pasaulio IDO hiphopo čempionatas buvo suskirstytas etapais. Šie kas dieną sijojo šokėjus, kol galiausiai finale liko tik aštuonios komandos.

Supratę, kad esame geriausiųjų aštuonete ir jau nutraukėme devintosios vietos grandinę, sunkiai tvardėmės.

"Supratę, kad esame geriausiųjų aštuonete ir jau nutraukėme devintosios vietos grandinę, sunkiai tvardėmės. Įsivaizduokite, kas dėjosi sužinojus, kad esame treti. Merginos net verkė iš laimės", – apie jausmus, kurie triumfo akimirką taškėsi tarsi prakaitas įtemptų treniruočių metu salėje, kalbėjo jaunas vyras. Tiesa, pradžia nebuvo tokia įkvepianti, o jau po pirmojo etapo, dalį lietuvių išstūmusių už borto, šokėjai pajuto, kad sėkmė bando gręžtis ir nuo jų.

"Žemė slydo iš po kojų. Tiesiogine ta žodžio prasme, – liūdnai šyptelėjo V.Griškevičius. Pasirodo, komandos avimi sportiniai bateliai buvo visiškai nepritaikyti vietos arenai ir slydo. Šokėjams teko šlifuoti jų padus ir tepti klijais, kad atsirastų bent šioks toks sukibimas su danga. Finale kauniečius gelbėjo kiti Lietuvos šokėjai, paskolinę saviškę avalynę.

"Būtų graudu, jei nebūtų juokinga", – apie situaciją, apnuoginusią skurdžią šokėjų kasdienybę, kalbėjo choreografas.

Pasigenda palaikymo

Gatvės šokiai, anot V.Griškevičiaus, Lietuvoje sunkiai skinasi kelią ne tik į pripažinimą, bet ir į rėmėjų kišenes, todėl "Me Gustos" šeimos nariams savimi tenka rūpintis patiems. Pradedant lėktuvų bilietais į čempionatus, kuriuose jie atstovauja Lietuvai, baigiant scenine apranga.

"Žmonės sunkiai įsivaizduoja, kiek viskas kainuoja. Tarkim, bilietai vienam komandos nariui į Daniją atsiėjo apie 400 eurų. Kur dar maistas ir kitos išlaidos? Todėl būna, kad į tolimesnes keliones vyksta ne visi nariai. Studentams sunkiau sutaupyti", – apgailestavo komandos vedlys ir akies kampeliu dirstelėjo į nuotrauką, sustabdžiusią akimirką Danijoje.

Joje – 21 šokėjas, sustojęs į gyvą trikampį. Visi lyg vienas apsirengę baltomis kelnėmis, smėlio spalvos džemperiais, juodomis kepurėmis ir apsiavę tokios pat spalvos sportiniais bateliais.

"Kaskart ruošdamiesi pasirodymams, patys galvojame apie aprangą, dėliojame tinkamiausius ir kišenei palankiausius variantus", – choreografas neslėpė, kad norint sutaupyti neretai tenka važiuoti ir į kaimyninę Lenkiją. Ten esą kur kas pigesnė ir apranga, ir avalynė.

"Be to, lengviau vienoje vietoje rasti, tarkim, 20 vienodų kelnių, džemperių ir tiek pat sportinių batelių porų", – mažomis gudrybėmis dalijosi pašnekovas.

Sėkmė – aistra šokiui

Paklaustas sėkmės recepto, vedusio į saldų laimėjimą, V.Griškevičius ėmė lenkti pirštus į kumštį ir vardyti sudedamąsias jo dalis. Svarbu, anot pašnekovo, ne tik komandos narių susikalbėjimas, užsispyrimas, sunkus darbas ir geras fizinis pasirengimas, bet ir sceninis įvaizdis ar muzika.

"Ji turi uždegti šokėjus ir patikti stebintiesiems. Pats pasirodymas, kuris trunka vos 3 min., turi intriguoti ir kaustyti dėmesį, – žvelgdamas į salės duris varstančius šokėjus, V.Griškevičius atskleidė svarbiausią komponentą, be kurio esą net ir pats geriausias choreografinis pastatymas būtų eilinė judesių virtinė. – Šokėjai turi liepsnoti aistra ir mėgautis tuo, ką daro. Tai neturi būti darbas."

Nuleisti užkeltos kartelės, o pasiekimų krepšelį užrišti sulig pergale Danijoje gatvės šokėjai iš Kauno nežada. Tiesa, pripažįsta, kad tai nebus lengva.

"Į kiekvieną pasirodymą tenka įdėti beprotiškai daug darbo. Tarkim, šiam čempionatui ruošėmės dar nuo pavasario. Vasarą tempą kiek sumažinome, tačiau nuo rugsėjo dirbome po penkis kartus per savaitę", – mitą, esą kelias į sėkmę rožėmis klotas, prieš baigdamas pokalbį griovė V.Griškevičius.