- Marija Gustainienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Spalvų kalba stipresnė už kultūrų skirtumus
-
Kryptis: į tarptautinę menininkų bendruomenę įsiliejusio A.Alaverdiano kūriniai kalba universalias tiesas apie gyvenimo džiaugsmą.
-
Arman.Alaverdian. Rojaus gėlė
-
Armanas Alaverdianas. Draugystė.
-
Armanas Alaverdianas. Beždžionėlė.
-
Spalvos: dailininko A.Alaverdyano kūrinys „Draugystė“ papuošė M.Gustainienės poezijos knygelės „Nešu gyvenimą kaip meilę“ viršelį.
-
Armanas Alaverdianas. Autoportretas.
-
Spalvų kalba stipresnė už kultūrų skirtumus
-
Armanas Alaverdianas. Akys.
Žmogaus gyvenimas nėra vien tik juoda ir balta spalva, tai labai dažnai kompromisai, ką turime pasirinkti, kokia nuotaika dažniau nusveria mūsų dienas, metus ar net visą gyvenimą. Tačiau spalvos ima kalbėti, kai žmogus jas įsileidžia į savo gyvenimą. Balta įgyja pastelinių atspalvių arba net ryškesnių vaivorykštės akcentų, o juoda po truputį ima trauktis iš kasdienybės ir žmogus ima džiaugtis gyvenimu.
Negalima sau leisti, kad dominuotų tik dvi spalvos: šviesa arba tamsa, gėris arba blogis, atvirumas arba visiškas uždarumas. Visur reikia pusiausvyros, kad pajustume pilnatvę ne tik pasaulio, kuriame gyvename, bet ir savo sielos, kuri turi įtakos mūsų prasmingai būčiai. Aš atradau armėnų kilmės dailininko Armano Alaverdiano paveikslus ir negalėjau jų palikti – kas dieną skaičiau jų turinio potekstes, gyvenau spalvų pasaulyje ir susidraugavau su dailininku, kad galėčiau dar giliau jausti šias spalvų gamas. Manau, kad dauguma žmonių norės pažinti šį autorių, vos tik pamatę jo paveikslus – du iš jų, atkeliavusius iš tolimosios Ispanijos, ir aš jau turiu savo namuose ir labai džiaugiuosi.
Atradimo kelias
A.Alaverdianas gimė Jerevane, Armėnijoje, bet šiuo metu gyvena saulėtoje Ispanijoje. Per savo dešimties metų gimtadienį gavęs močiutės dovaną – knygą "Armėnijos bažnyčios istorija", pasinėrė ne tik į istorinį ir dvasinį pasakojimą, bet ir labai susižavėjo iliustracijomis. Tada ir prasidėjo didžiojo pašaukimo kelias.
Kaip sako pats dailininkas, nuo tos dienos prasidėjo kerėjimas vaizdiniais elementais – figūromis ir formomis, spalvomis, šešėliais ir kontrastais.
Nuo mažens turėjęs galimybę piešti labai gerai, o paauglystėje dienas leisti piešdamas, eskizuodamas, studijuodamas klasikinius meistrų kūrinius, vis dėlto netikėjo, kad tapyba bus jo pašaukimas. Jis mokėsi Terlemeziano meno mokykloje, bet patyrė finansinių sunkumų, turėjo rūpintis savo šeima. Kadangi menas neatrodė realus užsiėmimas, baigęs vidurinę mokyklą A.Alaverdianas pradėjo daryti karjerą versle. Studijavo rinkodarą, teisę, vėliau – sėkminga profesinė karjera teisės srityje ir įmonių rinkodaroje. Visą tą laiką neatsisakė tapybos, lankė dailės užsiėmimus pas didžiuosius savo šalies meno meistrus, kuriuos jis priskiria prie savo vertingiausių mokytojų, padariusių didžiausią įtaką jo, kaip menininko, tobulėjimui.
Nesvarbu, kokia diena bus įrašyta į gyvenimo istorijos knygą, ji visada taps žydinčia gėle – besiskleidžiančiomis emocijomis, kurios ir suteikia gyvenimui spalvų.
Būdamas trisdešimties savo piešiniais ir paveikslais atkreipė vietos menu besidominčios bendruomenės dėmesį, dalyvavo keliose parodose, dirbo keramikos meistru, jo paveikslai buvo eksponuojami nacionalinėse bibliotekose ir kitose viešose parodų salėse.
"Žinojau, kad turiu rasti savo individualų stilių, ieškojau būdų, kaip nematerialius vaizdus ir emocijas paversti matomomis istorijomis ir pojūčiais, kuriais būtų galima pasidalyti su kitais, todėl mano kūryba virto abstrakcija. Pajutau, kad pradedu pažinti savo paties unikalų balsą", – sako A.Alaverdianas.
Prabilo širdžiai
Kai 2018 m. su šeima persikėlė gyventi į Marbelją, Ispaniją, menininkas išgyveno lūžį. Dabar A.Alaverdianas savo gyvenimą paskyrė kūrybai, o jo paveikslai sužavėjo Italijos, Ispanijos, gimtosios Armėnijos paveikslų galerijas. Vieną jo kūrinį įsigijo Istreso miesto merija Prancūzijoje – miesto centre padaryta 5 m aukščio mozaikinė freska.
Šiandien dailininko darbai pristatomi JAV, Rusijos, Kanados, Europos ir Armėnijos paveikslų galerijose. Giumri mieste, Armėnijoje, dešimt jo darbų saugoma grafikos muziejuje "Stilius".
Nesu didelė meno žinovė, tik mėgėja, paveikslus jaučiu širdimi, girdžiu jų kalbą, todėl ir perteikiu tai, kas mane sudomino ir patraukė dėmesį.
Daugumai paveikslų iš kolekcijos "Veidai" ir "Asmenybės", kuriais aš domėjausi, būdingi kubizmo krypties bruožai. Kūrinių tema giliai paslėpta potekstėje, tiesiog atsiveria vaizdas ir kalba. Dominuojančios geometrinės figūros derinamos su įvairiais spalvų niuansais, objektai skaidomi į geometrines plokštumas.
Kiekvienas ciklo paveikslas vaizduoja vieną asmenį ar žmonių įvairovę, atsižvelgiant į tai, kaip jį norime matyti ar kaip matome. Nors asmenybės, personažai – kiekvienas jų – gali jausti skirtingus jausmus, turėti prieštaringų idėjų, jie visi dera tarpusavyje ir darniai susilieja, formuodami unikalią ir nuoseklią visumą.
Džiaugsmo srovės
Pasirinkusi paveikslą iš kolekcijos "Draugystė", ilgai klausiau, ką man jis sako. Trys akys žvelgia viena kryptimi, bet lūpų išraiška skirtinga: gal viena figūra perteikia džiaugsmą, o kita – tylą, dar kita yra pasiruošusi šaukti. Tai trys charakterių jungtys, trys pasauliai bando derinti savo pozicijas. Kaip ir žmonės, palaikydami tarpusavio santykius, taikosi vieni prie kitų, kad galėtų būti kartu ar bent jungtis į vieną dvasinį pasaulį pagal savo troškimus, jausmus, tikslus. Tai draugystė, kuri jungia ir vienodai mąstančius, ir labai skirtingus asmenis.
Dominuoja pagrindinės spalvos: geltona, žalia, mėlyna, raudona, juoda, balta. Jų ryškumas dera tarpusavyje – šaukia į tylą arba prašo kalbėti, taigi paveikslo kompozicijoje išsitenka įvairios emocijos ir jausmai.
Dailininkas sako ieškojęs būdų, kaip nematerialius vaizdus ir emocijas paversti matomomis istorijomis ir pojūčiais, kuriais pasidalytų su kitais, todėl jo kūryba virto abstrakcijomis.
Mane šis paveikslas moko jausti, žiūrėti į jį ir tiesiog jausti savo emocijas, tikrinti save, kada veržiasi džiaugsmas, o kada norisi tylėti ir skverbtis į paslaptingą pasaulį vis giliau. Šį paveikslą pasirinkau savo devintosios knygos "Nešu gyvenimą kaip meilę" viršeliui, nes eilėraščių temos siejamos su draugyste, gyvenimo prasme ir meile. Iš širdies veržiasi džiaugsmas, jį norisi visam pasauliui perteikti šviesiomis spalvomis, kad visi neštų po dalelę džiaugsmo, kuris veržiasi iš manęs.
Simbolių kalba
Paveikslas "Toks gyvenimas" asocijuojasi su nuolat pulsuojančiais jausmais ir emocijomis, kurių gyvenime pasitaiko dažnai ir įvairių. Vėl dominuoja pagrindinės spalvos, tačiau ryški raudona linija, simbolizuojanti jungtį tarp šiapus ir anapus yra labai stipri – raudona spalva akcentuojama meilė.
Šis dovanų gautas paveikslas kasdien provokuoja norą džiaugtis gyvenimu ir savo ieškojimais. Nesvarbu, kokia diena bus įrašyta į gyvenimo istorijos knygą, ji visada taps žydinčia gėle – besiskleidžiančiomis emocijomis, kurios ir suteikia gyvenimui spalvų.
Paveikslas "Klounas" ir daugiau šios žaismingos temos kūrinių kalba apie emocijas, jas paverčia spalvomis. Kituose kūriniuose (pvz., "Trojos arklys") emocijos ir žmogaus pažinimas siejami su istorija, tolima antikos kultūra.
A.Alaverdiano kūrybos atradimas tapo nauju gyvenimo iššūkiu: į meno pasaulį aš įėjau pro kitas duris – kitokį supratimą, naujos man krypties atradimą. Patyrusi daug liūdesio ieškojau spalvų – jas radau. Mano namuose puikuojasi trys dailininko paveikslai, o ant mano naujos knygos "Nešu gyvenimą kaip meilę" – tas nuostabusis paveikslas iš serijos "Draugystė". Nuo paveikslo ir prasidėjo mūsų draugystės kelias, kuriuo aš labai džiaugiuosi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“42
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...