„Meistras ir Margarita“ kaip reta ilgaamžis – rodomas jau beveik 20 metų. Spektaklio premjera 2000-aisiais įvyko tarptautiniame Avinjono teatro festivalyje.

Režisierius Oskaras Koršunovas yra sakęs, kad tai vienas svarbiausių spektaklių jo gyvenime. Inscenizaciją „Meistrui ir Margaritai“ parašė Sigitas Parulskis, scenografiją sukūrė Jūratė Paulėkaitė, muziką – Gintaras Sodeika, kostiumus – Vida Simanavičiūtė ir Aleksandras Pogrebnojus.

Ypatingas spektaklio muzikalumas

„Šis spektaklis – tai ultraradikalus eksperimentų procesas. Būtent procesas, o ne užbaigtas, sukaltas vienetas, kurį tobulinant gali tik nugenėti. Koršunovas turi ypatingą muzikinę klausą, muzikinę atmintį, kuri yra giliau už teksto racionalų supratimą. Jis skverbiasi į emociją ir į pasąmonę vienu metu. Režisierius pačioje netikėčiausioje dermėje laisvai pina skirtingas, dažnai prieštaringas teatrines temas ir motyvus. Tik įsigilinus, konkrečiai išanalizavus, gali suprasti įvaizdį, melodiją ar netgi žodį, – sudedamąjį meninės visumos elementą.

Susitikę alchemikai – Parulskis ir Koršunovas – skrieja su ypatingu pagreičiu: galvojant apie vieną, jie tau siūlo jau kitą temą, leitmotyvą arba juoku verčia iš koto, nušluodami prieš penkias minutes įžiebtas mintis. Parulskio tekstas – dieviškai gražus. Jis ne vien švarus ir daugiareikšmis, jis tiesiog spinduliuoja poezija.

Tai nėra įprasta inscenizacija – tai kūryba, netgi tada, kai girdėti pažodinis Bulgakovo tekstas. <...> Parulskis, dirbdamas su rusiškai parašytu kūrinu, jį pavertė lietuviška klasika. Tokios literatūros švaroje ir formuojasi bendras spektaklio muzikalumas: aktoriai tampa Petro Geniušo (arba Donaldo Račio) klavišais – jų kalba perauga į rečitatyvą, garsai jungiasi į polifoniją, kompozitorius Gintaras Sodeika „paleidžia“ vieną ar kitą muzikytę (nebūtinai svetimą, bet ir savo), ir gimsta didingas aranžuotas kūrinys. Taip susiformuoja spektaklio audinys, tinkantis „visai šeimai“: šį spektaklį mėgsta ir paaugliai, ir filosofai, ir literatūrologai, perskaitę stirtas knygų apie Bulgakovo kūrybą.

Spektaklio muzikalumą vysto beveik visi aktoriai. Tai gali pastebėti, vos tik režisierius labiau paleidžia spektaklio siūlą, kada atsiranda didesnė galimybė improvizacijai. Trupė – reto muzikalumo. Aktorių personifikacijos spektakliui sukuria regimybę, kurioje veikia dešimtys, o ne keletas žmonių. Todėl dėl įvairių priežasčių pasikeitę kai kurie vaidmenų atlikėjai tik papildo, praplečia šio unikalaus spektaklio ribas“, – teigia teatrologė Daiva Šabasevičienė.

Marius Repšys: tai nelengvas spektaklis

Dainių Kazlauską pakeisiantis Marius Repšys sako, kad reikia būti atsargiam dėl to, ką šneki. „Kažkada užsiminiau, kad Volandas – įdomus vaidmuo. Ir štai po pusės metų jau skambina man ir sako, kad kviečia būtent šiam vaidmeniui. Iš pradžių apsidžiaugiau, labai užsidegiau, bet kai gavau tekstą, nusiraminau, nes pamačiau, kiek reikia ir ką reikia, ir kaip padaryti. Tai mane išgąsdino.

D. Kazlauskas buvo mano pirmas teatro guru, kurį stebėjau ir kuriuo žavėjausi. Paauglystėje buvau stovykloje, kur jis dirbo vadovu ir padarė man įspūdį. Tada nebūčiau pagalvojęs, kad kažkada turėsiu jį pakeisti scenoje.

„Meistrą ir Margaritą“ mačiau keturis kartus, labai patiko Kazlausko sukurtas personažas. Visgi tai nelengvas spektaklis, sudėtingas techniškai, tekstai gražūs, bet sunkūs. Komanda jau 20 metų vaidina kartu, ir kažko savo pridėti, kitaip daryti nėra lengva – yra tam tikros vietos ir tam tikri ženklai, ką turiu įvykdyti, kad veiksmas natūraliai vystytųsi. Bet šiek tiek laisvės bus.

Dabar daug ruošiuosi individualiai – kiekvieną dieną žiūriu vaizdo įrašus, analizuoju, užsirašinėju, dar parepetuosime kartu ir šeštadienį jau „šausiu“ į spektaklį Kaune. Taigi dabar reikia tik atsipalaiduot, pasitikėti savimi ir viskas bus gerai.“

Nerealumas labai realus

„Šiandien „Meistrą ir Margaritą“ mes privalome ne tik vertinti, bet ir puoselėti kaip vieną iš ryškiausių šviesaus atminimo scenografės Jūratės Paulėkaitės kūrybos pavyzdžių. <...> Dailininkė sukūrė klasikinio teatro modelį, kuriame draperijos slepia daugybę paslapčių. Didžiulį stalą dengiančių audinių spalvos ir rūšys lemia erdvių kaitą, politines, socialines prasmes. <...> Oskaro Koršunovo „Meistras ir Margarita“ nesaldina žmogaus gyvenimo, nepaverčia jo keistų vizijų sūkuriu. Nerealumas toks realus, kad net šiurpai kūnu laksto. Meistrui Bulgakovas šviesos nedavė – tik ramybę. Muzika per rašytojo laidotuves negrojo. Tokia buvo jo valia. Ir šis teatrinis rankraštis tikrai nesudegs, kol jį su tokia didele kūrybine energija kurs šiuolaikiniai teatro kūrėjai“, – teigia Daiva Šabasevičienė.

Spektaklyje „Meistras ir Margarita“ vaidina: Rytis Saladžius, Aldona Bendoriūtė, Airida Gintautaitė, Dainius Gavenonis. Dainius Kazlauskas / Marius Repšys, Arvydas Dapšys, Eglė Mikulionytė / Vitalija Mockevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Arūnas Sakalauskas, Eimutis Kvoščiauskas, Julius Žalakevičius, Rasa Samuolytė, Algirdas Dainavičius, Jolanta Dapkūnaitė, Algirdas Gradauskas, Petras Geniušas / Donaldas Račys, Robertas Balčiūnas.

Artimiausi spektaklio rodymai: spalio 26, 27 d. – Kaune, spalio 30 d. – Panevėžyje, lapkričio 5, 6 d. – Vilniuje.