Spalio 25 d. 19 val. Kauno kameriniame teatre viešės vilniečių kolektyvas „Theatrum Indigum“, kurie Kauno publikai pristatys jautrų ir ryškų spektaklį „Pasmerkti namai“ pagal Tennessie Williams esė. Jame nagrinėjamos skaudžios temos – žmogaus egzistencija, vienatvė, bejėgiškumas, komplikuoti šeimos santykiai. Po spektaklio akcentus tarp eilučių patraukliai, negailestingai ir nepatogiai sudėlios psichologas, aktorius ir režisierius Tomas Lagūnavičius.

Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė Felicija Feiferė sako, kad pjesės objektas – vienišas, bejėgis žmogus, pralaimėjęs kovą vartotojiškame, prievartos kupiname šiuolaikiniame pasaulyje. Tragiškos lemties ženklu pažymėti personažai yra ne tik aplinkybių, bet ir savo silpnybių, iliuzijų aukos.

Kažkur provincijoje, prie geležinkelio bėgių, susitinka du žmonės: trylikametė Vili ir jaunas vyras Tomas. Juos sieja mergaitės vyresniosios sesers, tragiškai mirusios Alvos, personažas. Tėvų pamesta ir vienut vienutėlė likusi Vili gyvena dailios kaip kino žvaigždė sesers prisiminimais – sesers, savo grožiu užbūrusios aibę geležinkelyje dirbančių vyrų, kurie nuo jos nusisuko, kai ši susirgo džiova (Vili žavisi, jog jos sesuo – visai kaip Greta Garbo „Damoje su kamelijomis"). Tomas, kuris pasirodo pasipuošęs kostiumu, nešinas puokšte gėlių ir dėžute šokoladinių saldainių, ko gero, bus vienas iš vietos „atrakcijos“ legendos suvedžiotų gerbėjų. Tačiau vietoj gražiosios Alvos jis sutinka jos jaunesniąją seserį – išsigandusią, pasimetusią ir keistą. Ta „laukinė mergaitė“ iš pasaulio, kurį pažino, likučių bando sukurti butaforinę realybę, kurioje ji slepiasi už įvairių kaukių (tai vaiko, tai lolitos, tai šeimininkės...).

Pasak spektaklį puikiai įvertunusių Lenkijos kritikų, spektaklyje ruškiai išsiskiria Jelenos Orlovos vaidyba (ji kuria Vili personažą). „Nežinau, ar Lietuvoje tai yra įprasta, tačiau Varšuvoje retai pavyksta išvysti taip drąsiai vaidinančias jaunas aktores. Vili – tai pusiau vaikas, pusiau laukinis žvėris, įsitempusi, antipatiška, tiesiog nežmogiška savo uždarumu. Kiti du personažai apskritai tampa savotišku pagrindinės herojės fonu. Vili – tai niekam nereikalingas „laukinis vaikas“, vyresniosios sesers šešėlyje auganti mergaitė vyrišku vardu, turėjusi gimti berniuku. Šis personažas toks prieštaringas, keistas ir atgrasus, kad atrodo lyg nerealus, tačiau spektaklio autoriams pavyko jį prikelti gyvenimui ir padaryti tai taip, kad aš juo patikėjau“, – savo recenzijoje rašo teatro kritikė Natalia Kaminska.

„Spektaklio „Pasmerkti namai“ atsiradimą lėmė mintis, jog jis gali tapti pretekstu atvirai kalbėti apie visuomenės atstumtuosius, analizuoti jų atstūmimo priežastis bei pasekmes ateičiai. T. Viljamso pjesės šiandien kaip niekada aktualios. Jose kalbama apie mus, apie šeimos irimo problemas, sudėtingo charakterio vaikus, jų auklėjimo spragas, atstumtų ir pažemintų žmonių likimus. Spektaklyje analizuojame šeimos situaciją, nesėkmingo gyvenimo priežastis ir darome išvadas, kurios gali ir nesutapti su kūrėjų pasiūlytu variantu“, – intriguoja F. Feiferė. 

Režisierė, susipažinusi su vaikų namų, internato, gatvės vaikų pasauliu, spektaklyje kelia klausimus, kodėl jie atsidūrė tokioje situacijoje, kaip ir kas gali tai pakeisti. Nagrinėjant šias skaudžias temas, išryškinama žmogiškumo ir meilės žmogui svarba. „Mano tikslas – meno kūrinio pagalba didinti žmonių supratimą, atjautą šalia esančiam, nes šiandien jaučiamas begalinis meilės stygius. Labai norėčiau, kad šį spektaklį pamatytų tie, kurie gyvena savo gyvenimus užmerkę akis prieš kitų nelaimes“, – sako F. Feiferė.

Anot jos, spektaklis aktualus ir mokytojams, nes jame kalbama apie mokyklą, auklėjimą. Taip pat ir tėvams, kurie pamatys, koks pasaulis, nuo kurio neįmanoma pabėgti, egzistuoja šalia jų vaikų.

Spektaklio choreografas – Marijanas Staniulionis. Vaidina – Jelena Orlova, Igoris Abramovičius, Edita Gončarova.