1944 m. buvo parašyta politinė satyra, dar vadinama antistalinistiniu romanu, daugelis įvykių ir personažų turi istorinius atitikmenis ir prototipus. Vos išleistas kūrinys sulaukė pripažinimo ir populiarumo, tačiau ir šiandien ši totalitarizmo parabolė nesensta ir vis iškalbingiau aiškina mūsų gyvenimą. Istorija kartojasi, nes nesikeičia žmogaus prigimtis, jo galios troškimas, o abejingumas ir bailumas turi tokių pat padarinių.

Pagal rašytojo Rimanto Kmitos parašytą pjesę pernai rudenį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pristatytas „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ – spektaklis spektaklyje. Kūrinys prasideda nuo aktorių neįvardytame teatre, repetuojančių „Gyvulių ūkį“. Kai repeticijos sustoja, aktoriai nusiima kaukes ir patys nepajunta, kad gyvena panašiame pasaulyje, kuris aprašytas knygoje.

Kurdami naują spektaklį ir atsidūrę priešingose stovyklose, jie ima aiškintis gyvenimus, ginčijasi, kas kaltas, kad tenka gyventi nesibaigiančiame „Gyvulių ūkio“ tęsinyje, kas ką padarė, kad taip nutiko, bet dar svarbiau – kas ko nepadarė? Galiausiai, iškyla klausimas: ką gali aktorius politikos ir didelio kapitalo akivaizdoje? Ką gali kiekvienas, kuris nėra nei politikas, nei kariškis? Kodėl kiekvienas, kuris tik stengiasi dirbti savo darbą, turi prisiimti atsakomybę?

Galia visada yra valstybėje, bendruomenėje, kolektyve. Jeigu ją atiduodame į vienas rankas, dažniausiai geruoju nesibaigia.

Kaip sako istorikas Thimoty Snyderis, mūsų mažareikšmiai pasirinkimai jau patys savaime yra tam tikras balsavimas, o kasdienos politikoje mūsų žodžiai ir gestai (arba jų stoka) reiškia labai daug.

„Grįžti prie G. Orwello, vadinasi, bandyti išlaikyti budrumą ir stebėti, ar demokratija nenyksta. Tai reikia daryti kasdien, kad paskui neklaustume vienas kito, kur buvo tas momentas, kurį praleidome ir praradome ir gal net su mielu noru atidavėme savo laisvę“, – teigia Pauliaus Tamolio režisuoto spektaklio kūrėjai.

Anot pjesės autoriaus, legendinio kūrinio pagrindinė tema yra galia. „Savaime galia nėra nei gera, nei bloga, bet neturėkime iliuzijų, kad nekontroliuojama galia siekia tik gėrio. Galia visada yra valstybėje, bendruomenėje, kolektyve. Jeigu ją atiduodame į vienas rankas, dažniausiai geruoju nesibaigia“, – sako R. Kmita.

Jeigu esame abejingi, neįsitraukiame, vengiame prisiimti atsakomybę, patingime, nes turime savų reikalų, greičiausiai turėsime dar ir nepatogių ir nemalonių situacijų. „Nekontroliuojama galia nėra gera. G. Orwellas aprašo šį mechanizmą iš esmės pasakėčios forma, todėl jo parabolė tokia universali“, – kūrinyje keliamų klausimų aktualumą pabrėžia dramaturgas.

 Aktualu: menininkai ragina bandyti išlaikyti budrumą ir stebėti, ar demokratija nenyksta./ LNTD nuotr. 

Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis (Spieglys), Kęstutis Cicėnas (Benjaminas), Algirdas Dainavičius ir Arūnas Sakalauskas (Senasis Majoras), Vitalija Mockevičiūtė (Dobilė), Kamilė Petruškevičiūtė (Avis), Augustė Pociūtė (Molė), Artiom Rybakov (Mozė), Rytis Saladžius (Snieguolis), Vainius Sodeika (Napoleonas).

Kas? „Gyvulių ūkis. XXI amžius“.

Kur? „Girstučio“ kultūros centre.

Kada? Balandžio 25, 26 d. 18 val.