Nuo pasakojimų apie Kauną funikulieriuje iki Jono Meko filmų programos Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje – šventės veiklų spektras bus platus. Ekskursijų, kino peržiūrų, kūrybinių dirbtuvių ir pokalbių kupiną dieną vainikuos grupės "Pilnatys" koncertas, vyksiantis 20 val. KMN.
Grupė "Pilnatys" – ketvertas iš Vilniaus, kurį sudaro Karolis Čaras, Domas Morkūnas, Marius Meilūnas ir Tomas Loiba. Nors grupės muziką galima apibrėžti kaip laviruojančią tarp neopsichodelikos, lo-fi, soft ir indie roko stilių, tuo ji neapsiriboja. Kaip įvardija pati grupė, čia – ir tėvų spintose rastų "The Beatles" vinilų atspindžiai, dvelkiantys nostalgija 7-ojo dešimtmečio estetikai, ir ilgi pasisėdėjimai su draugais prie jūros, leidžiantis saulei.
Grupė vis dažniau skamba pokalbiuose apie šiuolaikinį lietuvišką roką, o šiemet kovą "Pilnatys" išleido savo debiutinį EP "Žuvys", kuriame – penkios svajingos, bėgančio laiko ir kasdienybės paradoksų įkvėptos dainos. Šį albumą, beje, galima išgirsti ir virtualioje erdvėje – "Spotify" ir "Bandcamp" platformose.
Pokalbis apie rokenrolą, albumo "Žuvys" įrašymo procesus ir kaimyniškumą – su grupės vokalistu ir dainų kūrėju M.Meilūnu. "Jei būni atviras, gyvenimas įkvepia pats savaime", – apie kūrybinius įkvėpimus pasakoja muzikantas.
– Kaip pristatytumėte grupę "Pilnatys" pirmąsyk apie ją girdinčiam žmogui?
– Lengvas, svaigus, lietuviškas rokenrolas arba draugų ketvertukas, puikiai leidžiantis laiką su muzika.
– Kodėl būtent "Pilnatys", o ne, pavyzdžiui, "Jaunatys"?
– Pavadinimas "Pilnatys" gimė Juodkrantėje, vakare ant pakrantės suoliuko, žiūrint į Kuršių marias. Jos bangavo, švietė mėnulis, ant vandens paviršiaus atsirado keistas raibuliuojančių mėnulių takas. Tuo taku ir žengiame per muzikos pasaulį. O atsakant į jūsų klausimą tiesiogiai – turbūt pilnatis daug paslaptingesnė už jaunatį.
– Neseniai išleidote savo debiutinį EP "Žuvys". Galbūt galėtumėte apie jį papasakoti? Kas įkvėpė jo dainas?
– Albumo pagrindą nusprendėme įrašyti keliolikos kvadratinių metrų bute prie jūros. Erdvė keletui dienų buvo paversta į autentišką studiją – visur, kur tik pažvelgsi, mikrofonai, sintezatoriai, gitaros, pedalai. Begalybė gyvatiškai susiraizgiusių laidų. Buvo išvien žavu ir baisu. Lovų čiužiniai virto vokalinėmis būdelėmis, stalas – klepo stovu, foteliuose įsitaisė pultai ir kubai.
Kaimynystėje svarbiausia gerbti vienas kitą ir nebijoti kalbėtis. Ir kartkartėmis nelauktai nunešti pyragą.
Žodžiu, viskas buvo naudojama absoliučiai ne tam, kam būtų skirta, pasaulis keletą dienų virto į totalų kūrybinį chaosą. Iš viso to chaoso, pridėjus diskusijas, ilgus pasivaikščiojimus prie jūros ir keletą butelių vyno, ir išplaukė "Žuvys" EP. Dabar pagalvojus, rodos, kad įkvėpti "Žuvų" EP per daug nereikėjo. Dainos tarsi pačios susikūrė, išlipo į krantą, įsirašė ir dabar jau išplaukė gyventi savo gyvenimo.
– Viename interviu minėjote, kad grupei buvo svarbus perėjimas nuo anglų prie lietuvių kalbos. Kaip pasikeitė grupės balsas, uždainavus lietuviškai?
– Dažniausiai tekstuose bandau apie sudėtingus dalykus kalbėti kiek įmanoma paprasčiau. Mąstau ir bendrauju daugiausia lietuviškai. Rodos, kad šios kalbos niuansus jaučiu kiek geriau. O gerų tekstų grožis ir slypi tuose smulkiuose niuansuose. Subtilumo ir paprastumo pradėjome siekti ir muzikoje. Juk taip lengva visko perkrauti. Norisi atsisakyti to, kas nereikalinga, ir susikoncentruoti tik į tai, kaip geriau perteikti dainos nuotaiką, idėją.
– Klausantis jūsų muzikos, prieš akis iškyla buvimas prie jūros, skambant "The Beatles" ir kitokiam 7-ojo dešimtmečio rokui. Kokios muzikinės grupės ar judėjimai jus įkvepia?
– Labai taiklus pastebėjimas, hipių era tikrai padarė nemažą įtaką. Pasiklausom ir šiuolaikinės psichodelikos bei jaunų lietuviškų grupių. Keista, bet pastaruoju metu, kuriant naująjį albumą, įkvėpimo ieškome ir egzotiškesnėse vietose, pavyzdžiui, klasikinėje muzikoje ar eksperimentinėje 9-ojo dešimtmečio Japonijos muzikoje. Bet, tiesą sakant, šiais laikais, kai visur tiek daug triukšmo ir muzikos, didžiausias įkvėpimas – tyla.
– O kas įkvepia anapus muzikos, kasdienybėje?
– Kelionės, bendravimas. Kažkaip kuo toliau, tuo įdomiau gyventi. Manau, jei būni atviras, gyvenimas įkvepia pats savaime. O domimės viskuo – nuo "Žalgirio" iki Žižeko.
– Kas toliau laukia "Pilnačių"?
– Artimiausi planai – gegužės gale tris kartus aplankyti Kauną, birželio 8 d. sugroti festivalyje "Postcosmos". O birželio 12 d. surengsime solinį koncertą Vilniuje, "Lofte". Koncertų vasarą numatoma tikrai nemažai, tačiau rudenį planuojame išleisti naują albumą, taigi, vos tik atsiradus laisvo laiko, jis skiriamas kūrybiniams ieškojimams.
– Šįsyk į Kauną atvykstate groti Putvinskio gatvės dienoje, švenčiančioje kaimyniškumą ir bendruomenių istorijas. Kaip sutariate su savo kaimynais? Ir ko palinkėtumėte V.Putvinskio gatvės kaimynams?
– Visų pirma, tikrai labai žavu, kai bendruomenė sugeba taip susiburti ir švęsti – tad linkėtume išlaikyti ir toliau puoselėti šią tradiciją. Aš dėl savo triukšmadariškos muzikantiškos prigimties, matyt, nesu pats geriausias kaimynas pasaulyje. Bet stengiuosi kompensuoti pasisveikinimais, durų prilaikymais, jaukiais trumpais pokalbiais laiptinėje, ir kol kas, matyt, sekasi, nes niekas į radiatorius netranko ir policijos nekviečia. O kaimynystėje, kaip ir bet kurioje kitoje bendravimo formoje, manau, svarbiausia gerbti vienas kitą ir nebijoti kalbėtis. Ir kartkartėmis nelauktai nunešti pyragą.
Naujausi komentarai