Lietuvos valstybė turi sumokėti daugiau nei pusės milijono litų kompensaciją tarpukario Lietuvos aktoriaus ir meno kolekcininko Vinco Steponavičiaus dukrai už sovietų valdžios nusavintą tėvo paveikslų kolekciją.
Tai penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas (LApT). Šio teismo nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną, tačiau dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ginčas dėl kompensacijos už sovietmečiu konfiskuotus meno kūrinius baigėsi kolekcininko dukros pergale - LApT paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą pagal meno kolekcininko dukros Antros Vincės Karosienės ieškinį dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams nusavintą paveikslų kolekciją priteisimo.
Teismas konstatavo, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip to prašė Lietuvai atstovaujantys Vyriausybės atstovai, nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, tik ištaisyta sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta klaida - pakoreguota dėl aiškių aritmetinių klaidų priteista per didelė suma (ji sumažinta beveik 30 tūkst. litų), pranešė teismo atstovė spaudai.
Teismas pabrėžė, kad byloje ieškovė kėlė klausimą ne dėl žalos, o dėl kompensacijos už paimtas meno vertybes. Teisėjų kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo ieškovės reikalavimą teisiškai kvalifikuoti kaip reikalavimo atlyginti žalą ir todėl byloje turėtų būti taikomas ne sutrumpintas trejų, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Lietuvai byloje atstovavę asmenys teigė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimu atveju būtų sukurtas precedentas ir valstybei tektų finansinė našta išmokant kompensacijas ir kitiems buvusiems meno vertybių savininkams. LApT tokį argumentą atmetė pabrėždamas, kad tai negali būti priežastimi paneigti ieškovės nuosavybės teisę.
Šioje byloje ginčas kilo dėl kompensavimo už sovietų okupacijos metais konfiskuotus ir iki šių dienų išlikusius meno kūrinius, kuriuos savo žinioje turi Lietuva.
Vilniaus apygardos teismas pernai spalio 25 dieną A.V.Karosienei iš valstybės priteisė 635 tūkst. 775 litų kompensaciją už 27 natūra negrąžintus meno kūrinius. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už Antonio Campi paveikslą "Trys Marijos prie Kristaus kapo" buvo išskirtas į atskirą bylą.
Šią teismo nutartį Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos dailės muziejaus ir Kultūros ministerijos, buvo apskundusi LApT. Valstybės atstovai teigė, kad palikus galioti apygardos teismo nutartį bus pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, nėra įrodymų, kaip aktorius įgijo meno vertybes, ar jos tikrai buvo jo nuosavybė.
Tuo metu A.V.Karosienės advokatas teigė, kad paveikslų priklausomybė V.Steponavičiui yra įrodyta - tas faktas pagrįstas konfiskavimo aktu.
Valdžios atstovai sako, kad dabar galiojantis teismo sprendimas yra "pavojingas" precedentas - teismus gali užplūsti kiti ieškiniai.
V.A.Karosienė teisme yra sakiusi, kad dėl 27 paveikslų kolekcijos kovoja jau 20 metų.
Aktoriaus paveikslų kolekcija saugoma Dailės muziejuje. Vienas grafikos darbas buvo perduotas į Lvovo muziejų, tačiau tolesnis jo likimas nėra žinomas.
Tarp iš V.Steponavičiaus konfiskuotų paveikslų yra ir italų dailininko A.Campi drobė "Trys moterys prie Kristaus kapo", į kurį savo teises yra pareiškusi Vokietija.
Pasak A.V.Karosienės advokato, ekspertai yra nustatę, jog paveikslo vertė siekia 1,3-1,5 mln. litų. Paveikslą valstybė galės grąžinti Vokietijai ar iškeisti tik tuomet, "kai taps jo savininke".
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio teigimu, A.Campi paveikslas yra "iš Potsdamo galerijos paveikslų rinkinio".
"Muziejus yra saugotojas. (...) Bus ministro įsakymas grąžinti, mes grąžinsime. Bus ministro įsakymas grąžinti Vokietijai, mes lygiai tą patį padarysime", - BNS sakė R.Budrys.
A.V.Karosienės tėvas V.Steponavičius buvo įkalintas 1951 metais, tuo pat metu konfiskuotas jo turtas - paveikslų kolekcija. Ji tais pačiais metais perduota Dailės muziejui. 1989 metais V.Steponavičius po mirties buvo reabilituotas, tačiau paveikslų kolekcija ieškovei iki šiol negrąžinta ir už ją nesumokėta.
Naujausi komentarai