Pasak dr. A. Zyko, filme Kauno ryšių su Japonija puslapiai tarsi verčiami per keturias skirtingas asmenybes, prieš Antrąjį pasaulinį karą tapusias tiltais tarp dviejų šalių. Tai - Jukičis Fukudzava, pirmasis japonas, paminėjęs ir aprašęs Kauną savo dienoraštyje, kuomet 1862 metais kartu su 36 japonų misija važiavo pro Lietuvą traukiniu ir čia trumpam išlipo pasivaikščioti. O pirmųjų lietuviškų knygelių apie Japoniją autorius Steponas Kairys 1905-aisiais buvo sužavėtas nedidelės tolimos valstybės, kuri sugebėjo nugalėti dešimteriopai didesnę Rusiją, įkvėpdama ir lietuvių ryžtą siekti savo nepriklausomybės. Trečia asmenybė - net kelis kartus Japoniją aplankęs žurnalistas bei keliautojas Matas Šalčius, kuris 1929 metais ryžosi šią šalį iš Kauno pasiekti... motociklu. Ir galiausiai Kaune dirbęs japonų diplomatas Čiunė Sugihara, 1940 m. abi tautas sujungęs per savo žygdarbį gelbstint tūkstančių Lenkijos bei Lietuvos žydų gyvybes.

„Nors šie keturi žmonės niekuomet nebuvo susitikę, dirbo skirtingus darbus ir netgi tam tikra prasme gyveno skirtingose epochose, jų visų keliai susikirto Kaune, kuris iki Antrojo pasaulinio karo buvo dviejų tautų santykių istorijos epicentru.

Neatsitiktinai filmą baigiame kurti šiais, Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio, metais, kuomet gyvai prisimename prieškario Lietuvą. Tikiu, kad jis skatins tiek lietuvių, tiek kauniečių savivertės jausmą, padės geriau pasiruošti „Kauno-Europos kultūros sostinės 2022“ programai“, - teigė filmo idėjos autorius dr. A. Zykas.