M. Žilinsko dailės galerijoje vasario 4 d. atidaroma Cornelios Gurlitt grafikos darbų paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“

C. Gurlitt (1890–1919) litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą. 22 originalių C. Gurlitt darbų parodą papildo amžininkų mintys apie Vilnių ir autentiški generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno armijos fotografų užfiksuoti Vilniaus gyvenimo vaizdai.

Paroda parengta meno galerijos Vokietijoje Kunsthaus Desiree savininko, parodos mecenato dr. Huberto Portzo Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui padovanotos 16 C. Gurlitt grafikos darbų kolekcijos pagrindu. Didelė dalis darbų, datuojamų 1917 m., sukurti Vilniuje, kur, pasak amžininkų, „tolimajame Rytų fronte“ nuo 1915 m. C. Gurlitt dirbo gailestingąja seserimi. C. Gurlitt, anksti pasitraukusi iš gyvenimo, be retų paminėjimų Pirmojo pasaulinio karo metais ir po Antrojo pasaulinio karo, atrandama tik dabar.

Dar 1914 m. Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga dailininkė, Vilniuje ji susipažino su savo mylimuoju dailės kritiku ir spaustuvininku Pauliu Fechteriu ir išgyveno savo talento žydėjimo laikotarpį.

„Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“, – 1949 m. dailėtyros knygoje prisimindamas neeilinę menininkę rašė P. Fechteris.  

C. Gurlitt buvo savo epochos kūdikis: modernią ekspresionistinę meno kryptį pasirinkusi ne tik kaip meninę išraiškos priemonę, bet ir kaip egzistencinę filosofiją, ji visiškai atitiko vokiškojo ekspresionizmo liniją, kurioje nerimas ir vidiniai prieštaravimai perkeliami į kūrinius deformuotomis, lūžtančiomis linijomis, grubiai stilizuotomis formomis, apnuoginant meno kūrinį, o kartu ir save patį. 

Pirmojo pasaulinio karo Vilnių ir generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno vadovaujamą 10-tąją Kaizerio armiją, nuo 1915 m. pabaigos kontroliavusią Oberosto provinciją, dr. Huberto Portzo, atlikusio kruopštų tyrimą, dėka galime pamatyti Cornelios akimis: parodą lydinčio katalogo straipsnyje „Širdies reikalai“ spausdinamos dailininkės laiškų ištraukos, amžininkų mintys ir istoriniai faktai, perkeliantys į tų laikų Vilniaus realybę. Autentiškų skaitmeninių Kaizerio armijos ir Vilniaus fotografijų kolekciją muziejui 2010 m. dovanojo generolo H. von Eichhorno provaikaitis p. Rolfas Dyckerhoffas iš Wiesbadeno (Vokietija).

2014 m. pabaigoje Berno muziejui (Šveicarija) paviešinus dailininkės sūnėno Corneliaus Gurlitto testamentu paliktą kūrinių sąrašą, paaiškėjo, kad jos brolis, Corneliaus tėvas Hilderbrandas Gurlittas, nepaisant savo senelės žydės, buvęs vienu iš keturių liūdnai pagarsėjusių nacių išgrobstyto meno kolekcininkų, slaptoje meno kūrinių kolekcijoje išsaugojo dar 138 dailininkės darbus, sukurtus 1914–1919 metais. Planuojama, kad šie darbai ateityje pasieks Vilnių.

Paroda veiks iki 2016 m. balandžio 10 d.

Kas? C. Gurlitt grafikos darbų parodos atidarymas

Kur? M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune

Kada? Vasario 4 d., ketvirtadienį, 17 val.