2009 m. pasirodęs spektaklis suaugusiesiems "Pinokio kronikos" buvo rodomas Vilniuje, tačiau po kurio laiko beveik dvejiems metams padarė pertrauką. "Per ketverius metus subrandintas, po to – užšaldytas, kad vėl atsigautų", – taip apie savo kūrinį kalba aktoriai. "Pinokio kronikos" – mums per daug brangus, kad padėtume ant lentynėlės dulkėti. Tai spektaklis, į kurį labai daug dūšios sudėjome. Aktoriai tokie žmonės yra – kūrinius, į kuriuos daug dūšios sudeda, labai saugo bei brangina ir jiems yra labai skaudu, jei tas kūrinys neišvysta dienos šviesos", – sako A.Kaniava.

Į dienos šviesą "Pinokio kronikos" grįš pasikeitusios. Kaip, aktoriai neišduoda, tačiau prasitaria, kad tai bus ne tik staigmena žiūrovams, bet ir patiems aktoriams.

"Su Vaidotu dirbame daug metų. Stengiamės būti staigmena vienas kitam. Vaidiname jau ne pirmą spektaklį kartu ir puikiai leidžiame laiką", – sako A.Kaniava.

V.Žitkus prisimena, kad "Pinokio kronikas" inspiravo pasaka apie Pinokį: "Tiek Carlo Collodi "Pinokis", tiek Aleksejaus Tolstojaus "Buratino nuotykiai". Inspiracija buvo vaikiška medžiaga." Iš pradžių būta ketinimo statyti vaikišką spektaklį. "Tačiau vieną dieną mums su Vaidotu kažkoks nušvitimas įvyko", – šypteli A.Kaniava, o jam už akių užbėgdamas V.Žitkus prisimena, kad nušvitimas buvo ne kas kita, o vaikiškame kūrinyje atrasti suaugusiesiems aktualūs gyvenimo ir būties klausimai.

Spektaklyje susipina didaktinė Pinokio istorija, kopijos bei originalo problema: "Kas geriau – didaktiškas originalas ar kupina gyvybės kopija?" C.Collodi "Pinokio nuotykiai" ar A.Tolstojaus "Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai"?

Tai nėra spektaklis apie C.Collodi Pinokį ar A.Tolstojaus Buratiną – tai spektaklis apie du aktorius, kurie stato spektaklį pagal šias medžiagas. "Šis spektaklis mudviejų išgyventas nuo pradžios iki pabaigos", – pastebi A.Kaniava. "Mes nuolat sulaukiame klausimų, kodėl tapome artistais, kas mums yra teatras, kas mes esame teatrui. Tie klausimai mus išsekino. Nusprendėme vienu spektakliu atsakyti į tuos klausimus", – sako aktorius A.Kaniava.

Būtent "Pinokio kronikos" ir yra atsakymas į visus aktoriams įkyrėjusius klausimus, tokius kaip kur baigiasi kūryba ir prasideda darbas.

"Pinokio kronikos" – istorija apie du artistus, kurie stato kalėdinį spektaklį "Pinokio nuotykiai" vaikams ir kokius išbandymus jie turi įveikti. Tai ne dienos, ne žygiai, ne sakmė ir ne apybraiža, tai – kronikos, tai – aukščiau, tai – giliau ir monolitiškiau.

"Pinokio kronikos" iš visų ankstesnių spektaklių abiem aktoriams išskirtinis tuo, kad kūrinio scenarijų rašė kartu. "Tai yra mūsų kūdikis. Trys suaugę vyrai, nes su mumis dirba ir S.Mickis, ir kūdikis, jei taip įmanoma, – juokavo aktoriai. – Be Sigito spektaklis baigtųsi po dešimties minučių, mes susipyktume ir išeitume. Sigitas mus sulaiko, absorbuoja. Jis mus įkalina scenoje, įkalina savo buvimu. Ten, kur nepadeda jo valdingas balsas, pasitelkia muziką, o prieš muziką mes bejėgiai. Sigitas – jungiamoji grandis."

Kas: spektaklis "Pinokio kronikos".

Kur: Laisvalaikio namuose "Nautilus".

Kada: gruodžio 8 d. 19 val.