Suintrigavo kvietimas

Parodoje dalyvauja vokiečių menininkai: Thomas Witzke, Esther Hagenmaier ir Karen Irmer. Pristatomuose jų darbuose labai svarbios architektūrinės detalės ir svečio ryšys su Kauno miesto vietų motyvais bei pasirinktais akcentais. Ši paroda išskirtinė ne tik dėl parodos koncepcijos, bet ir tuo, kad užsienio menininkai fotografuoja Kauną, tačiau ir pateikia jį tarpdisciplininio meno kontekste, pasitelkdami fotografiją kaip pagrindinę mediją sujungiant su architektūros ir vizualaus meno sinteze.

Pagrindinė visų trijų menininkų tema ir parodos esminė intriga – sisteminis paribių tyrinėjimas nepaisant skirtingų pateikimo būtų ir skirtingų įžvalgų.

Parodos iniciatorė, gyvenanti ir kurianti Vokietijoje, Patricija Gilytė sakė atsiliepusi į pernai Kauno fotografijos galerijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas parodai, projektui arba kūrybinėms dirbtuvėms įgyvendinti. "Mane šis kvietimas sudomino tuo, kad konkursui siūlomi projektai neprivalėjo būti grynoji klasikinės tradicijos fotografija, bet ir tam tikrais aspektais siejami su fotografijos medija, jos teorija, filosofija susiję kūriniai. Taigi parodos idėja jau ir glūdėjo galerijos kvietime, aš tik pasiūliau parodos koncepciją, sujungiančią trijų man pažįstamų vokiečių menininkų kūrybą būtent per jų specifines, tarpdisciplinines sąsajas su fotografija Kauno miesto bei Lietuvos fotografijos tradicijos kontekstu", – sakė P.Gilytė.

"Nesu menininkė kuratorė, tačiau atstovauju tarpdisciplininio meno sričiai ir man būdingas meno kūrybos sąlygų, vizualių įtakų, kontekstų, slinkčių ir geografijų analizavimas. Aš daug bendrauju su kolegomis, stengiuosi įsigilinti į jų kūrybos procesus ir taip kartais tiesiog savaime, dialoge su aplinka ir kitų menininkų darbais atsiranda naujos parodos tema ar idėja", – projektų gimimo procesą atskleidė pašnekovė.

Kitokiu žvilgsniu

T.Witzke pristato meninį projektą "l'art pour l'art" (liet. – "Menas skirtas menui"). Jis parodoje pristato vektorinius Europos muziejinių erdvių piešinius, kurie iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo fotografijų.

E.Hagenmaier iš skirtingų linijų ir spalvų, optinių bei geometrinių formų piešia ant Kauno fotografijos galerijos grindų. Šį scheminį brėžinį menininkė pateikia remdamasi judėjimu erdvėje: žiūrovas, atsistojęs tam tikroje vietoje ir žvilgsniu sujungdamas linijas, įtraukiamas bei įjungiamas į tam tikrą optinį žaidimą – priklausomai nuo žiūrėjimo kampo jis gali matyti skirtingus vizualius vaizdus. Projekto autorė mėgina parodyti, kad tiek šiuolaikinio, tiek tarpdisciplininio meno procese yra svarbus kontaktas su menininku, meno kūriniu ir su žiūrovu.

E.Hagenmaier savo kūryboje daug dėmesio skiria kadravimui. Iškadruodama fotografijas ji iškristalizuoja esamus vaizdinius ir iš pastarųjų sukuria tam tikrą turinį kaip naratyvą. Ši įdomi, bet nelengva kadravimo technika leidžia sukurti laisvos geometrinės formos dviejų dimensijų objektus. Sukūrus geometrines formas "suformuotoje fotografijoje" menininkė lankytojo dėmesį nukreipia į Kauno miesto architektūros akcentus. Jos kūryboje susijungia architektūros ir fotografijos meno sintezė.

K.Irmer darbai naikina ribas tarp realybės ir fikcijos. Menininkės kūryboje jaučiamas labai stiprus ryšys su Kauno miestu. K.Irmer didelį dėmesį skiria erdvei. Jos vaizdo projekcijos svarbiu akcentu tampa fotografijos ir medijos meno jungtis. Visus parodoje dalyvaujančius menininkus jungia bendra tema, kuri siejama su Kauno miestu, tarpdisciplininio meno kontekstas ir dėmesys architektūros detalėms bei geometrinėms formoms, per kurias menininkai išreiškia požiūrį į kitokį kūrinio pateikimą per vizualinę išraišką.

Asmeninės patirtys

Kaip ir kokiais atrankos kriterijais buvo atrinkti parodos autoriai? P.Gilytės pastebėjimu, visi trys parodoje dalyvaujantys autoriai nėra grynosios klasikinės fotografijos atstovai. Keliai, atvedę juos į fotografiją, ganėtinai saviti, kiekvienu atveju savaip intriguojantys. "Nors galutinė parodoje žiūrovui pristatomų darbų forma dažnai yra fotografija, pats jų sukūrimo procesas, motyvo paieška skirtingais aspektais siejasi su fotografijos medija, bet kartu ir balansuoja ant nefotografinės, bendros vizualios meno estetikos ribos", – pastebėjo ji.

Antai E.Hagenmaier užaugo pietvakarinėje Vokietijos dalyje, kur vyrauja itin stiprus konkrečios, geometrinės, monochrominės tapybos pradas. Ji ir studijavo tapybą konkrečiojo meno tradicijoje, taigi besiskiriančioje nuo mūsų lietuviškosios koloristinės tapybos. "Jau vien pats spalvų maišymas paletėje ten, mano manymu, nėra savaime suprantamas veiksmas. Spalvos maišomos kontrasto, plotų sugretinimo būdu, paveikslo paviršius lieka glotnus, nefaktūrinis. Spėju, kad todėl E.Hagenmaier kadaise spalvų bei formų ieškoti patraukė su fotoaparatu, o rastas nuotraukas dar apkarpė žirklėmis, patikslindama jų formas ir nukirpdama nereikalingas dalis", – apie buvusią dirbtuvių kaimynę pasakojo P.Gilytė.

K.Irmer darbus parodos sumanytoja apibūdintų kaip lietuviško kolorito fotografijų paveikslus, jai žinomus iš bendro studijų Miunchene meto. K.Irmer studijavo tapybos klasėje, bet dirbo videografiškai, "filmuodama" fotoaparatu ne vaizdą, o laiką.

"T.Witzke's, su kuriuo susipažinome dalyvaudami Ulmo muziejaus rengiamoje trienalėje 2012-aisiais, sukurtos muziejinių, bet periferinių patalpų nuotraukos nėra nuotraukos, jos sukonstruojamos vektorinio piešimo būdu, taigi tai yra vektorinė grafika. Kai pirmąkart pamačiau šiuo metu pristatomą Thomo darbų seriją, teegzistavo tik du darbai, nes vienam darbui sukurti jam reikėdavo net pusmečio. Kadangi parodų planavimas užtrunka net kelerius metus, o Thomas dirba kruopščiai kasdien 6–8 valandas, tai darbų serija per tą laiką pastebimai išaugo. Thomas domėjosi daugeliu Kauno muziejų ir aplankė juos, bet "Vizualaus lauko" parodai pasirinko fotogalerijos fragmentą", – pasakojo P.Gilytė.

Kas: Vokietijos fotomenininkų paroda "Vizualus laukas".

Kur: Kauno fotografijos galerijoje.

Kada: veikia iki birželio 19 d.