Susibūrė įvairios kartos
Pasak vienos iš šios idėjos autorių – žinomos šančiškės menininkės Vitos Gelūnienės, pagrindiniai operos herojai – autentiški jų bendruomenės atstovai, kai kurie jau tapę ir metaforomis.
„Antanas – vienas iš populiariausių vardų Žemuosiuose Šančiuose. Net Juozapavičius, kurio vardu pavadinta pagrindinė mūsų gatvė, turėjo šį vardą. Kitas personažas – Genelis, susijęs su Žemųjų Šančių folkloru. Geneliais buvo vadinamos brigados, po Nepriklausomybės atkūrimo ardžiusios buvusių Žemųjų Šančių kareivinių pastatus. Rozalija ir Franė – taip pat buvusios Žemųjų Šančių gyventojos. Franė buvo medicinos seselė, o Rozalija – vietinė mergaitė, žiauriai nukentėjusi per karo baisumus, kuriuos patyrė rajono gyventojai“, – pasakojo V.Gelūnienė.
Anot pašnekovės, apie pastarąsias papasakojo 90-metė šančiškė – buvusi mokytoja, gerai žinanti Žemųjų Šančių istoriją. Ji buvo vyriausia tarp vienuolikos operos libretą kūrusių bendruomenės narių – mėgėjų bei profesionalų, sudėjusių į jį daugiausiai savo šeimos bei giminės istorijas. Jauniausiajai libreto kūrėjai buvo penkiolika. Jo kūrimo procesui vadovavo žinoma teatrologė Ina Pukelytė.
Šių bendruomenės aktyvistų dėka, pagrindine operos tema tapo kaimynystė ir skirtingų tautybių, gyvenančių Žemuosiuse Šančiuose, – lietuvių, rusų, lenkų bei romų atstovų sugyvenimas bendruomenėje. Žinoma, libretas neapsiėjo be istorijų apie meilę, pavydą, karo baisumus, susitaikymą ir taiką.
Šventės liudininkas – seniausias rajono medis
Muziką operai parašė taip pat iš Žemųjų Šančių kilęs kompozitorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vidmantas Bartulis.
O jos kūrimo procese dalyvaujančius menui neabejingus bendruomenės aktyvistus dainavimo bei vaidybos klausimais be kitų profesionalų konsultavo ir kiekvienam kauniečiui žinomi šančiškiai Egidijus Sipavičius bei Ramūnas Šimukauskas.
Opera „Kopūstų laukas“ pradėta kurti daugiau kaip prieš pusmetį – gegužę. Jau įvyko daugiau kaip 20 jos repeticijų. Tačiau šeštadienio vakare ji pirmą kartą repetuota viešai. Tam pasirinkta garsioji to paties pavadinimo viešoji erdvė, kurioje išradingoji Šančių bendruomenė organizuoja savo renginius. XIX a. čia buvo arkiniai kariniai sandėliai, kuriuose laikyti kopūstai.
Operos kūrimo procesas įtraukė virš 100 įvairių sričių meno mėgėjų bei profesionalų.
Šis renginys papuošė Balzaminės Kalėdų tuopos – vieno seniausių rajono medžių, kuriais anksčiau buvo užsodintos kareivinės, nes jie gerai maskavo vietovę, šventę. Jau trečiąją. Šiandien buvusių Žemųjų Šančių kareivinių teritorijoje likusi tik ši viena, kaip manoma, šimtametė balzaminė tuopa, šeštadienio vakare tapusi vietinės bendruomenės pasidovanotos dar vienos unikalios šventės liudininke. Improvizuota scena buvo šio nekasdieniškai išpuošto medžio papėdėje.
Operos kūrimo procesas įtraukė virš 100 įvairių sričių meno mėgėjų bei profesionalų. Šiame gausiame būryje kartu su profesionaliais menininkais buvo ir buhalterių, virėjų, mechanikų, vairuotojų bei biurų darbuotojų – ne tik šančiškių ar kilusių iš šio rajono, bet ir svečių iš kitur, nelikusių abejingų šiai originaliai vietinės bendrovės iniciatyvai.
Emocijos liejosi per kraštus
„Kurdami mes mėgaujamės procesu, nes jis įgalina žmonių bendravimą, kurio metu dalijamės vieni su kitais patirtimis, žiniomis, vertybėmis ir jausmais“, –anonsuodama renginį buvo linkusi akcentuoti V.Gelūnienė.
Apie valandą trukusioje šventėje ne tik skambėjo gyvai atliekamos operos arijos, buvo atliekami šokiai bei akrobatiniai triukai, kuriuos kartu su profesionalais rengė ir mėgėjai, bet ir kvepėjo organizatorių paruoštomis vaišėmis. Aišku – kopūstiene.
„Viskas pavyko puikiai!“ – baigiantis šventei bendraminčių būryje sunkiai tramdė džiaugsmą V.Gelūnienė. Viešos operos „Kopūstų laukas“ repeticijos, nepaisant nesiliaujančios įkyrios dulksnos, atėjo pasižiūrėti ir jaunas, ir senas.
„Labai patiko!“ – vaišindamasi gardžiai kvepiančia kopūstiene portalui kauno.diena.lt teigė Žemųjų Šančių gyventoja Alma, turėdama galvoje ne tik vaišes, bet operos repeticiją. Į šią ji atėjo su visa šeima, kurios viena atstovė –dvylikametė Andrėja, lankanti Žemuosiuose Šančiuose įsikūrusį „Baltijos cirką“, taip pat dalyvavo šventiniame pasirodyme.
„Nuostabu! Mes būname čia kiekvienais metais, nes ta atmosfera ir jausmas, kurį gali patirti tik Kopūstų lauke, nesulyginamas su niekuo!“ – teigė šventėje su dviem sūnumis sutikta Auksė Petrulienė iš kaimyninės Panemunės. Ji tikino, kad nepavydi Žemiesiems Šančiams tokių švenčių, – labiau džiaugiasi dėl tokio kaimynų išradingumo, apie kurį jau sklando legendos.
Naujausi komentarai