"Meilės Sione" sėkmė

Apie šį Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą, kurio vardu pavadintoje gatvėje ir vyko minėtas renginys, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, kaip teigė Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė, A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.

Jo 1852 m. Vilniuje išleistas biblinio pasakojimo stiliaus romanas "Meilė Sione" – jame aprašytas gyvenimas senovės Izraelyje – sulaukė didžiulės sėkmės visoje Rusijos imperijoje ir už jos ribų. Romanas buvo išleistas net šešiolika kartų ir išverstas į kelias žydų bei Europos kalbas. "Meilė Sione" darė didelę įtaką žydų jaunimui ir net tiems, kurie mokėsi ješivose (žydų religinė akademija), – studentai ne kartą buvo bausti už slaptą šio pasaulietinio kūrinio skaitymą.

Haskalos atstovas

Dešimt kartų buvo išleistas ir kitas A.Mapu romanas – "Samarijos kaltė" (Vilnius, 1865 m.), kuriame veiksmas rutuliojasi taip pat bibliniais laikais. Lietuvos modernios literatūros kritikos pradininkas Izraelis Izidorius Eljaševas (1873–1924) savo etiude apie A.Mapu pažymėjo, kad romanistas pirmas pastebėjo Biblijoje aprašytą stebuklingą gamtą, pats romano autorius savo biblinius romanus laikė šiuolaikinių problemų ir santykių alegorijomis, o skaitytojai juos vertino už senovės vaizdų rekonstrukciją ir galimybę atsitraukti nuo supančios realybės sunkumų. Ankstyvoje jaunystėje skaitytus A.Mapu romanus labai vertino ir garsus žydų istorikas Simonas Dubnovas (1860–1841).

"1858 m.Varšuvoje išleistame romane "Veidmainis" A.Mapu nesidangstė senovėje vykusiomis kolizijomis, o atvirai, kritiškai žvelgė į Lietuvos žydų gyvenimą, papročius ir pažiūras, pabrėždamas socialinių ir švietimo reformų būtinybę. Tačiau tiek bibliniai A.Mapu romanai, tiek "Veidmainis" byloja, kad rašytojas, kaip tipiškas žydų Apšvietos judėjimo – Haskalos – šalininkas, idealizavo žydų gyvenimą tolimoje praeityje ir reiškė pasipiktinimą amžininkų sugedimu", – aiškino L.Lempertienė.

Žydiškojo Kauno dalis

Kai tarpukariu žydų visuomenė pradėjo pasaulieti, modernėti, laisvintis iš bendruomeninių sambūvio formų, kolektyvinės tapatybės ženklu pasirinko A.Mapu. Pasak literatūrologės dr. Godos Volbikaitės, veikiausiai, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą A.Mapu buvo tapęs žydiškojo Kauno dalimi.

Tai rodo, pavyzdžiui, toks faktas, kad svarbiausiai Kauno žydų bibliotekai, įkurtai dar 1908 m. ir veikusiai iki 1940-ųjų, buvo suteiktas A.Mapu vardas. Šis vardas ir su juo susijusios vietos Kaune jidiš literatūroje buvo atsimenami ir Pirmojo pasaulinio karo metais tremtyje. Štai 1917 m. Charkove išleistoje kauniečio rašytojo, leidėjo, kultūros veikėjo Kalmeno Zingmano knygelėje "Prie Nemuno krantų" yra eilėraštis, kuriame, pavyzdžiui, klausiama, ar išliko Aleksote Mapu veranda, medeliai aplink.

"Kaip neatskiriama Kauno iki Pirmojo pasaulinio karo figūra A.Mapu iškyla ir poeto Nojecho Icchoko Gotlibo poemoje "Senojoje gimtinėje", publikuotoje 1929-aisiais. Čia jis rašo apie žaidimus su vaikystės draugais, apie karus ir paradus, demonus, numirėlius, apie į judaizmą atsivertusį grafą Valentiną Potockį, Vilniaus Gaoną, apie Napoleoną ant vietinių kalnų, apie čionykštį svajotoją A.Mapu", – kalbėjo dr. G.Volbikaitė.

Pasak literatūrologės, įvairiuose literatūros, memuarų apie Kauną kontekstuose į akis krenta A.Mapu figūra su jo pamėgta rašymo vieta Aleksote – statiniu ant Aleksoto kalno. Tas statinys literatūroje įvardijamas labai įvairiai: ir kaip veranda, ir kaip pavėsinė, ir kaip būdelė, ir kaip bokštas. Plačiau apie šį statinį savo atsiminimuose yra rašęs Šmuelis Goldšteinas: "Kitoje Nemuno pusėje buvo Aleksoto priemiestis... Pačioje kalno viršūnėje buvo medinis statinys – savos rūšies pavėsinė – iš ąžuolinių lentų, papuoštų drožta ornamentika. Pastatas buvęs trijų aukštų – visi atviri, be sienų, aptverti metro aukščio atrama, panašiai kaip balkonas. Iš pirmo aukšto laiptai vedė į antrąjį, o iš pastarojo – į trečiąjį. Kiekviena aikštelė buvo šiek tiek mažesnė už žemiau esančią. Pirmame aukšte stovėjo stalas su suolais."

Pasakojama, kad ši pavėsinė buvo pastatyta Napoleonui, panorusiam stebėti Maskvos link skubančios savo armijos persikėlimą per Nemuną. Po šio Napoleono žygio išliko ir šis statinys, ir nedidelis parkelis aplink jį. Būtent tame statinyje (bokšte, verandoje) karštomis vasaros dienomis mėgdavo rašyti A.Mapu, kurio nuosavas namas tam tikslui nebuvo pritaikytas. Būtent šioje pavėsinėje buvo parašyti garsūs jo kūriniai "Meilė Sionui" ir "Samarijos kaltė".

Kūrybos sąsajos su Kaunu

1928 m. pasirodė VDU Semitologijos katedros profesoriaus Chaimo Nachmano Šapiros monografija, skirta A.Mapu gyvenimui ir kūrybai bei jos sąsajoms su Kaunu. Pastarąsias Ch.N.Šapira įžvelgia Mapu romanuose, kur biblinė Palestina vaizduojama, pasitelkus Kauno apylinkių gamtovaizdį.

1937 m. kitas Kauno jidiš rašytojas Eliezeris Heimanas tapo A.Mapu portretą itin tapybiškoje istorinėje apysakoje "Avromas Mapu". Kaip neatskiriama nuo Kauno iki Pirmojo pasaulinio karo figūra A. Mapu iškyla ir poeto Nojecho Icchoko Gotlibo poemoje "Senojoje gimtinėje", publikuotoje 1929-aisiais. Čia jis rašo apie žaidimus su vaikystės draugais, apie karus ir paradus, demonus, numirėlius, apie į judaizmą atsivertusį grafą Valentiną Potockį, Vilniaus Gaoną, apie Napoleoną ant vietinių kalnų, apie čionykštį svajotoją A.Mapu.

Originalus paminklas

Anot Olego Darčanovo, suvienijusio po A.Mapu gatvėje veikiančio Menų inkubatoriaus stogu įvairius menininkus, kurių vienas iš kūrybos tikslų – skatinti visuomenę domėtis kultūra. Atrodo, kad kūrybiniu polėkiu garsėjančiam skulptoriui Martynui Gaubui tikrai pavyks į Menų inkubatoriaus kiemą pritraukti daugybę kauniečių ir miesto svečių. Mat skulptūrinė kompozicija jau iš tolo užkabina akį savo originalumu.

"Ši kompozicija labai patraukli, šilta ir tiesiog prašyte prašosi būti lauke", – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Anot O.Darčanovo, taip ir atsitiks šį kovą – skulptūra jau nulieta. A.Mapu skulptūra su knyga rankose už nugaros stovės ant vienos iš šešių kėdžių su atkaltėmis – tokia kompozicija tarsi kvies praeivius prisėsti ir pasiklausyti rašytojo ar tiesiog pabūti šalia. "Būtent tai mes ir planavome", – sakė O.Darčanovas.

Atrodo, kompozicijos autorius M.Gaubas puikiai supranta, kad vieša erdvė reikalauja daugumai, o ne vien gurmanams suprantamų dalykų. Juolab kad prie kompozicijos bus lietuvių, anglų ir rusų kalbomis tekstas apie A.Mapu ir jo kūrybą.

"Esu dėkingas V.Kudirkos bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriaus vedėjai Editai Šilakauskienei, kuri ne kartą kvietė kauniečius į renginius apie mažai žinomas žydų asmenybes, per kurias kuriama naujoji Kauno žydų tapatybė. Kartu dėkoju Makštučių šeimai, niekada neatsisakančiai muzikuoti tokiuose renginiuose", – nuoširdžiai kalbėjo G.Žakas.