Šiuo metu JAV gyvenanti baleto primadona Eglė Špokaitė turėjo puikią progą kuriam laikui sugrįžti į Lietuvą – ji pakviesta Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) pastatyti garsųjį Johano Strausso baletą "Žydrasis Dunojus".

Stipri kūrybinė komanda

Šis spektaklis – tai daugelio šokio meno mylėtojų širdis užbūrusios balerinos režisūrinis debiutas, realizuotas legendinėje Kauno scenoje, kur prieš 90 metų gimė profesionalusis lietuvių baletas.

Į spektaklio kūrėjų komandą E.Špokaitė pasikvietė tokius lietuvių teatro korifėjus kaip scenografą Gintarą Makarevičių, kostiumų ir grimo dailininką Juozą Statkevičių. Muzikiniam spektaklio vyksmui vadovaus teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas.

Šokti vieną pagrindinių vaidmenų pakviesta žinoma baleto solistė iš Klaipėdos Beata Molytė, kurią Lietuvos melomanai ir šokio gerbėjai jau žino kaip nuostabią Aną Kareniną ir Barborą Radvilaitę.

Kitus vaidmenis spektaklyje atlieka KVMT baleto šokėjai: Auksė Mikalajūnaitė, Justina Vitkutė, Sandra Drodvilaitė, Stefanija Nosovaitė, Rytis Česaitis, Aurimas Tiškevičius, Gintaras Visockis, Viktorija Batvinytė, Elena Jodikaitytė, Birutė Monstavičiūtė, Kristina Kunickaitė, Rima Panuškytė, Judita Zdanavičiūtė, Audrius Dunčikas, Aurelijus Grigas, Darius Grinius, Andrejus Ianbekovas, Aleksandras Jankauskas, Valerijus Osadčenko, Aurimas Sibirskas, spektaklyje dalyvauja ir meno mokyklų bei šokio studijų mokiniai.

Širdies atsakas

Kitais metais baletas "Žydrasis Dunojus" skaičiuos 60-uosius gyvavimo scenoje metus. Jis apkeliavo daugelio Rytų Europos teatrų scenas, ne kartą buvo statytas Vilniuje, jį matė ir Klaipėdos žiūrovai. KVMT šis baletas statomas pirmą kartą.

Pagrindinė spektaklio idėja – nuolatinis, šimtmečiais nesikeičiantis kūrėjo pripažinimo troškimas, meilės, įkvėpimo ir artimo bendraminčio paieškos, nuolatinė kuriančio žmogaus akistata su autentiškumo bei prasmės klausimu.

Kūrėjai šokio kalba pasakoja nesudėtingą pagrindinio veikėjo – jauno kompozitoriaus Franco – istoriją, išryškindami jos sąsajas su kompozitoriaus J.Strausso biografija.
Perteikdama spektaklio statymo proceso pamąstymus ir emocijas, E.Špokaitė pabrėžia, kad baleto spektaklio pagrindas yra muzika. "Pirmajam mano spektakliui sukurti likimas lėmė J.Strausso muziką. Gyvenau su šiomis melodijomis beveik metus. Pamilau jas. Šis jausmingas, nuoširdus spektaklis yra mano širdies atsiliepimas J.Strausso palietimui", – prisipažino baleto primadona.

Amžiaus patikrinta muzika

Dirigentas J.Geniušas pastebėjo: J.Straussas ne veltui vadinamas valsų karaliumi. Kiekviena jo parašyta nata nepaprastai preciziškai išbaigta, dermės išpuoselėtos.

"Kiekvienas valso akordas turi ypatingą skambėjimą, kurį pasiekti galima tik iki blizgesio nugludinus kiekvieną kūrinio garsą", – pastebėjo J.Geniušas. Būtent dėl to šią muziką taip vertino tokie kompozitoriai kaip Gustawas Wagneris, Johanesas Brahmsas, Hectoras Berliozas, o visų laikų žinomiausi dirigentai iki pat mūsų dienų nenustoja ja gėrėtis.
"Nors J.Strausso muziką ir galėtume įvardyti kaip anų laikų pramoginę, bet nekyla mintis pavadinti jos pigia. Valso žanrą savo kūryboje naudojo daugybė žinomiausių pasaulio kompozitorių: Josephas Haydnas, Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas van Beethovenas, Fryderykas Chopinas, operose Piotras Čaikovskis, Giacomo Pucinni, Sergejus Prokofjevas, Dmitrijus Šostakovičius.

Baleto "Žydrasis Dunojus" muzikos pagrindą sudaro žymiausi kompozitoriaus valsai : "Vienos kraujas", "Rožės iš pietų", "Žydrasis Dunojus", "Vienos miško pasakos", žymusis "Kaiser (imperatoriškasis) valsas", scercco "Perpetuum mobile", polka "Lengvasis kraujas", "Pizzicato", ir kiti. "Klausytojas smagiai jaučiasi, nes ši muzika jam labai artima, dažnai girdima koncertuose, per radiją, televiziją", – sakė dirigentas.

Komentarai

Eglė Špokaitė
Režisierė, choreografė

Pirmas darbas visada ypatingas, išgyvenau nuostabų laikotarpį su baleto artistais. Mes mokėmės, spėliojome, kilo ginčų. Esu laiminga šį kelią ėjusi su puikiais kūrėjais. Per pirmus pokalbius su G.Makarevičiumi apie erdvę sukūrėme mūsų herojų pasaulį. Švarų ir gryną. Pagrindinio herojaus Franco jaunystė ir idealizmo troškimas padiktavo šiuolaikiškumą. Būtent tokį matau mūsų dienų jauną kūrėją. Kalbose apie muziką su J.Geniušu supratau, kad tai ji, muzika, su mumis žaidžia, ir ne kitaip. Čia ji – valdovė. J.Stakevičiaus sukurti drabužiai nėra vien rūbas. Tai lyg spektaklio herojų balso tembras, emocija, charakteriai. Čia nebus laikmečio, bet pajusime švelnumą, spindesį. Šviesų dailininko Audriaus Jankausko dėka sklis šviesa. Kartais svaiginanti, kartais paslaptinga, nepasakanti visko iki galo. Mes, šio spektaklio kūrėjai, nežinome visų istorijos pasakojimo detalių. Žaisdami jas bandome atrasti. Juk teatras – nuoširdžiausias žaidimas.

Julius Geniušas
Dirigentas

Baleto "Žydrasis Dunojus" atsiradimo istorija labai panaši į vienos populiariausių operetės "Vienos kraujas" – abiejų šių kūrinių J.Straussas neparašė. Tiek operetė, tiek baletas sudėlioti iš kompozitoriaus kūrinių (daugiausia valsų), kuriems pritaikytas libretas. Tik operetė "Vienos kraujas" papildyta dar ir vokalinėmis melodijomis. Baleto kalba abstraktesnė ir jausmai reiškiami ne žodžiais, o judesiu. Todėl muzika čia ypač svarbi ir statytojams tampa didžiuliu pagalbininku. Baletas "Žydrasis Dunojus" – apie vieną (iš daugelio) J.Strausso meilės istorijų, o ją puikiai atskleidžia kompozitoriaus, kurio visas gyvenimas prabėgo valso ritmu, muzika. Čia skambantys valsai lengvi, poetiški, emocionalūs, jų klausomasi atsipalaidavus, su didžiuliu pasimėgavimu. Tačiau norint, kad muzika skambėtų taip, kaip sumanė kompozitorius, reikia profesionalumo ir kruopštaus darbo. Juk J.Strausso muzikos paslaptis ta, kad kiekvienas valsas susideda iš kelių fragmentų – skirtingų charakteriais, štrichais, detalėmis, tempo ir kas pora taktų besikeičiančia dinamika. Būtent dėl to ši muzika tokia spalvinga. Eglė itin kruopščiai išstudijavo šiam baletui surinktą muziką ir visi jos siūlymai dėl vienokių ar kitokių interpretacijų labai logiški, pateisinti bei nenukrypsta nuo autoriaus sumanymo. Kiekvienas panaudotas muzikos fragmentas – tarsi vėrinio karoliukai nušlifuotomis briaunomis, sudarantys puikiai derančią visumą. Ir tai atsispindi ne tik choreografijoje, bet ir režisūros sprendimuose.

Gintaras Makarevičius
Scenografas

Manau, kad, kaip ir anksčiau, taip ir šiandien scenografui kūrybos taisykles apibrėžia pasirinktas statyti kūrinys. Baletas "Žydrasis Dunojus" galėtų būti interpretuojamas įvairiai, bet mes stengėmės išsaugoti jo klasikinę prigimtį. Todėl pasirinkęs minimalistinį scenovaizdžio sprendimą, papildytą įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis, įsivaizduoju, kad muzika, veiksmas ir kostiumai turėtų būti lygiaverčiai ir labai gerai matomi. Man šiame spektaklyje labiau svarbūs veiksmo ir ritmikos dalykai, o ne literatūrinės potekstės. Gal todėl beveik visi scenografiniai elementai tarsi neturi savo istorinio kostiumo, tam, kad netrukdytų spektaklio eigai. Baleto "Žydrasis Dunojus" pagrindinio herojaus svarbiausia emocija – idealo siekimas. Ir tai natūralu – šiandien, kaip turbūt visada, kūryba negali egzistuoti be idealizmo. Jeigu menininko sąmonėje egzistuoja bent mažiausia idealizmo kibirkštis, jis gali kurti.

Audrius Jankauskas
Šviesų dailininkas

Baleto "Žydrasis Dunojus" pastatymai remiasi stereotipiniais sprendimais, bet Eglė, turinti unikalią klasikinio šokio patirtį, žvelgia į šį kūrinį labai moderniai, šiuolaikiškai. Scenografijos koncepcija taip pat suteikia šiam baletui labai modernią aplinką. Šiuolaikinės šviesos technologijos leidžia lengvai kurti vienokią ar kitokią atmosferą scenoje, bet mano, kaip šviesų dailininko, uždavinys – ne tik sujungti bei apibendrinti vizualinę spektaklio erdvę, bet ir padėti artistui įtaigiau atskleisti emociją, nes būtent ji yra neįkainojama vertybė, kurią turi pajusti ir žiūrovas.

Juozas Statkevičius
Kostiumų ir grimo dailininkas

Nors esu sukūręs daugiau nei 85 spektaklius, rengti šokėjus visada labai sunku ir sudėtinga. Šis spektaklis yra dar vienas (man – jau penktasis) KVMT iššūkis, tikiu, teiksiantis žiūrovams estetinio peno. Balete "Žydrasis Dunojus" susilieja nepaprastas derinys: spalvos, siluetai, menamas lengvumas, judesio patogumas artistui, informacijos perteikimas žiūrovui. Lengvumo įspūdį kurti sudėtinga, ir vargiai kas susimąsto, kad drabužiai turi būti ne tik gražūs, bet ir patogūs, praktiški, o siluetai privalo atskleisti dar ir šokio graciją.

Kas? Baleto "Žydrasis Dunojus" premjera.
Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Kada? Kovo 6, 7, 8, 13 d.