Norisi tikėti, kad dauguma atvejų pagalba yra tikrai reikalinga ir ją gavę asmenys tai vertina, o jiems patikėtą būstą saugo, tausoja.

Tačiau pasitaiko ir sunkiai protu suvokiamų atvejų. Pavyzdžiui, socialinį būstą paversti šiukšlynu ir jame netgi susikurti laužą, rizikuojant ne tik visuomenės turtu, bet ir savo bei kitų asmenų sveikata bei gyvybe.

Portalas kauno.diena.lt sulaukė vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip name, esančiame Radvilų dvaro gatvėje,  ant palangės dega laužas. 

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Matyti, kad kambaryje esančios moters ugnis nestebina. Pasirodo, tai ne gaisras, o greičiausiai kasdienis būdas pasišildyti ar pasigaminti valgyti.

Moteris, užkalbinta akibrokštą filmavusio praeivio, atidarė jam langą ir darbuodamasi prie ugnies ramiai sau aiškino, kad jai nusispjauti į galimas pasekmes.

„P***ui man ta palangė“, – į klausimą, ar nebijo, kad sudegs palangė be didelių emocijų atšovė gyventoja, prieš tai užkąsti pasiūliusi ir praeiviui.

Moteris savo kalbą paskanindama keiksmažodžiais piktinosi, kad neturi kitos išeities, kaip maistą šildytis būtent tokiu būdu – esą būste atjungta elektra. Kodėl liko be elektros, ji nedetalizavo.

Sunku prognozuoti

Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas portalui kauno.diena.lt teigė, kad aiškinasi aplinkybes.

„Vienareikšmiškai situacija yra netoleruotina ir nedelsiant į tai reaguojame. Aiškinamės įvykio aplinkybes, vertiname turtui padarytą žalą. Taip pat kreipsimės į atitinkamas institucijas prašydami įvertinti minėtą incidentą sukėlusios gyventojos fizinę ir psichologinę būklę“, – komentavo D. Valiukas.

Anot jo, naujausiais duomenimis Kauno mieste nuomojami 2266 savivaldybės butai ir 977 socialiniai būstai. „Jūsų pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas incidentas būtent socialiniame būste, Radvilų dvaro g. 20. Šiame name yra vienas socialinės paskirties butas“, – patvirtino vedėjas. 

Jis aiškino, kad panašių atvejų gali pasitaikyti ne vien socialiniuose būstuose, o juose gyvenantys žmonės dažnai patiria socialinę atskirtį.

„Išvengti tokių incidentų ar juos prognozuoti – itin sunku. 2019 metais Nekilnojamojo turto skyriaus specialistai aplankė 700 probleminių butų: tikrino, kaip nuomininkai vykdo nuomos sutarties sąlygas, rinko ir perdavė informaciją Socialinių paslaugų skyriaus kolegoms ir Socialinių paslaugų centrui apie nuomininkams reikalingas socialines paslaugas“, – vardijo D. Valiukas.

Skyriaus turimais duomenimis, bendromis pastangomis drauge su Kauno Socialinių paslaugų centro darbuotojais aštuonių nuomininkų šeimoms padėtos išspręsti socialinės atskirties problemos. Taip pat šeši vieniši, negalintys savarankiškai savimi pasirūpinti nuomininkai savivaldybės darbuotojų iniciatyva buvo apgyvendinti nuolatinės slaugos specializuotose įstaigose. Dar keturiems nuomininkams, turintiems itin mažas pajamas, buvo pakeistos nuomos sutarties sąlygos, leidusios trečdaliu sumažinti nuomos mokestį.

D. Valiukas pridūrė, kad skyrius visada siekia užtikrinti ne tik būsto, bet ir jame gyvenančių žmonių saugumą, jaučia pareigą suteikti kvalifikuotą pagalbą, kuri padėtų išspręsti socialinės integracijos problemas.

Išvengti tokių incidentų ar juos prognozuoti – itin sunku.

Būna, kad sutartis nutraukia

D. Valiukas informavo, kad per 2019 m. ir 2020 m. pateikti 67 prašymai Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo. 59 butams nutrauktos nuomos sutartys, apsilankius su antstoliu bei konstatavus faktines aplinkybes, kad butuose nuomininkai negyvena arba naudoja gyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį.

Savivaldybės atstovai negalėjo atsakyti, kokie šiemet ir pernai patirti nuostoliai dėl nuomininkų ar dėl jų į socialinį būstą įleistų asmenų elgesio. Atskira statistika dėl turto niokojimo nevedama. Kiekvieną incidentą, kaip dėstė D. Valiukas, darbuotojai aiškinasi individualiai, prireikus pasitelkiamos teisinės priemonės.

Socialinio būsto nuomos sutartis Kaune įprastai sudaroma trejiems metams, su galimybe pratęsti. Visgi pageidaujama, kad per tuos trejus metus galintieji ateitų į darbo rinką, kad išsikraustytų iš socialinio būsto, geriau gautų kompensaciją už būsto nuomą.

Susiduriame su požiūriu, kad jei skirtas socialinis būstas, tai ir tėvams, ir vaikams, ir dar anūkams. Tai ne Dievo dovana.

„Susiduriame su požiūriu, kad jei skirtas socialinis būstas, tai ir tėvams, ir vaikams, ir dar anūkams. Tai ne Dievo dovana“, – yra komentavusi vicemerė Rasa Šnapštienė.

Eilė gauti socialinį būstą Kaune sumažėjusi iki 700 žmonių.

Paramą būstui išsinuomoti gali gauti asmenys (šeimos), kurių turtas (įskaitant pajamas) neviršija vyriausybės nustatytų dydžių, neturi tinkamo gyventi būsto ir gyvenamą vietą deklaravę Kauno mieste.