Privačiai klinikai „Aktolita“ atsidūrus ties bankroto riba, joje dirbę 40 medikų prabilo apie tragišką padėtį - atlyginimai nebuvo mokami septynis mėnesius.

Dirbo už dyką

„Kauno dienai“ praėjusią savaitę pranešus apie sudėtingą privačios klinikos „Aktolita“ situaciją, į redakciją kreipėsi būrys gydymo įstaigoje dirbusių darbuotojų. Medicinos seserys, laboratorijos darbuotojai, gydytojai terapeutai, registratūros darbuotojai skundėsi, kad algos jiems nebuvo mokamos septynis mėnesius.

„Dirbome už dyką, vis tikėjomės, kad sumokės, bet taip belaukiant atėjo diena, kai klinika buvo uždaryta, o algų negauname“, - guodėsi buvusi „Aktolitos“ darbuotoja, kurios pavardė redakcijai žinoma.

Į redakciją atvykę buvę klinikos darbuotojai įtaria, kad „Aktolitos“ akcininkai nuo pat įmonės veiklos pradžios 2009 m. sausį neketino jiems mokėti algų.

„Jie turėjo ryšių Darbo inspekcijoje, todėl jokių rimtesnių baudų nėra gavę, nors mes ir kreipdavomės į inspekciją“, - kaltinimus žėrė buvę klinikos darbuotojai.

Vadovas: „Pinigų nėra“

„Aktolitos“ direktorius Leonas Kačinskas „Kauno dienai“ patvirtino, kad gydymo įstaiga turi rimtų finansinių problemų. Paklaustas, kodėl darbuotojams septynis mėnesius nebuvo mokami atlyginimai, L.Kačinskas suabejojo, ar darbuotojai be atlygio dirbo taip ilgai. „Man atrodo, kad jie algų negavo mažiau laiko“, - svarstė jis.

Esą klinikos veiklą laikinai teko sustabdyti dėl apyvartinių lėšų trūkumo. „Aktolitoje“ gydėsi maždaug 200 kauniečių. Nuo penktadienio pacientų nebepriimančios klinikos vadovai kol kas negali pasakyti, ar klinika tęs veiklą, o jeigu taip, kada ji vėl atvers duris.

„Viskas priklausys nuo akcininkų sprendimo. Jeigu jie nuspręs investuoti, atgaivinti veiklą, tai ir bus padaryta. Iš tikrųjų situacija nėra kritiška - skolininkų ir kreditorių yra maždaug tiek pat“, - aiškino L.Kačinskas.

Anot jo, inicijuoti bankroto procedūros neskubama, nes dar yra vilties veiklą atgaivinti. Dėl šios priežasties, klinikos vadovo žodžiais, ir kai kurių darbuotojų neskubama atleisti - esą jie būtų labai reikalingi, jeigu įstaiga veiklą atnaujintų.

Ligoniai - likimo valioje

Ant bankrutavusios klinikos „Sana Vita“ pamatų iškilusi nauja gydymo įstaiga „Aktolita“ šiuo metu uždaryta. Į Ortopedijos įmonės pastate įsikūrusią pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kliniką „Aktolita“ nuvykę žurnalistai įsitikino, kad klinika nebeteikia medicinos paslaugų, jos durys - užrakintos.

Ant buvusios klinikos durų kabo lapelis su užrašu „Prašome skambinti UAB „Aktolita“ direktorei Editai Kairienei“. Žemiau nurodytas direktorės mobiliojo telefono numeris. Pro stiklinius klinikos langus matyti, kad patalpose darbuotojų nėra, tačiau baldai ir įranga likusi.

Vilniuje registruota, Kaune filialą turinti „Aktolita“ turėjo leidimą teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, ji siūlė įmonėms atlikti profilaktinius darbuotojų patikrinimus.
„Baisu pagalvoti, kokioje situacijoje atsidūrė, pavyzdžiui, nėščiosios arba vėžiu sergantys pacientai - jiems reikia priežiūros, o jie, atėję į kliniką, randa jos duris užrakintas“, - nerimavo buvę klinikos darbuotojai.

„Sana Vitos“ šleifas

Didžioji dalis „Aktolitos“ pacientų buvo praėjusią žiemą bankrutavusios, tose pačiose patalpose veikusios „Sana Vitos“ klientai. „Sana Vita“, viena pirmųjų privačių sveikatos priežiūros įstaigų Kaune, įsikūrė privatizavus senąją Geležinkelininkų ligoninę, kai 1992 m. buvo uždarytos Kaune veikusios žinybinės ligoninės.

Iš „Sana Vitos“ į „Aktolitą“ prieš pusmetį dirbti perėjo 40 bankrutavusios klinikos darbuotojų. Tuo metu klinika prarado dalį pacientų, nes po „Sana Vitos“ bankroto kai kurie jų persirašė į kitas gydymo įstaigas.

Žiemą „Kauno dienos“ žurnalistams „Aktolitos“ direktorė Edita Kairienė teigė neturinti jokių sąsajų nei su bankrutavusia „Sana Vita“, nei su jos savininku - Medicinos tyrimų centru. Tada E.Kairienė tikino, kad sužinojusi, jog šios įmonės yra nemokios, išsinuomojo iš jų patalpas.

Medicinos tyrimų centro ženklais pažymėtu automobiliu važinėjusi „Aktolitos“ direktorė tikino, kad tai nereiškia jokių ryšių su šia įmone. „Jie nemokėjo išperkamosios nuomos. Mes perėmėme automobilius ir pasirašėme nuomos sutartis, kad galėtume normaliai dirbti“, - tada aiškino E.Kairienė.

„Medicinos verslo atstovai tas dvi įmones gretino. Būtent dėl to kai kurie tiekėjai atsisakė mums parduoti medikamentus - jie sakydavo: „Jūs iš tos pačios „Sana Vitos“, - pasakojo buvę klinikos darbuotojai.