Įsisenėję įpročiai

Sunkiai pereinamas, o ką jau kalbėti apie važiavimą, daugiabučio kiemas – įprastas dalykas kone kiekviename Kauno mikrorajone. Tik labai nedidelė dalis daugiabučių namų yra susitvarkę jų namui priklausančių žemės sklypų ribas, jas apsitvėrę ir susiskirstę vietomis, kuriose gyventojai palieka savo automobilius.

Dažniausiai kiemai atrodo beviltiškai užkimšti automobiliais. Kai kurie vairuotojai automobilius palieka įjungę laisvas pavaras, kad negalintis pravažiuoti kito automobilio savininkas galėtų trukdį įsiręžęs pastumti. Dar vienas būdas nesupykdyti kaimyno, jei automobilis akivaizdžiai pastatomas kaip kliūtis, palikti popierėlį su telefono numeriu.

Kauno miesto savivaldybės atstovai ne kartą yra sakę, kad daugiabučių kiemuose kylančias problemas gyventojai turėtų spręsti patys. Ši užduotis – ne iš lengvųjų, ypač kai name gal 100 butų, o dalis jų dar išnuomota arba ten gyvena vyresnio amžiaus žmonės, neturintys automobilių ir tuo visai nesuinteresuoti, o vaikus auginančios jaunos šeimos labiau pritartų tam, kad būtų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.

"Taip yra todėl, kad gyventojai bet kokia kaina nori privažiuoti kuo arčiau namo laiptinės ir ten palikti savo transporto priemonęs. Taip elgdamiesi niokoja žaliuosius plotus, vaikų žaidimų aikšteles, šaligatvius", – sako viešosios įstaigos "Automobilių stovėjimo aikštelės" direktorius Justas Limanauskas.

Priežastys pokyčiams

Suprasdami, kad kiemai nepadidės ir stovėjimo vietų gatvėje nepadaugės, turėtume pagalvoti apie tai, jog galėtume pakeisti požiūrį į automobilių statymą kiemuose.

"Alternatyva yra automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose  gyventojai visada ras laisvą vietą savo transporto priemonei, o ir pastatę ją ne prie įėjimo į laiptinę, o stovėjimo aikštelėje, grįždami namo, pasivaikščios", – realiausią išeitį mato J.Limanauskas.

Tokiu atveju įpratusiesiems automobilius palikti po langais tektų susitaikyti su tuo, kad reikės kelias minutes pasivaikščioti. Visuomenės sveikatos sargai sutartinai plotų katučių išgirdę apie kasdienį gyventojų fizinį aktyvumą. Specialistai kartoja, kad 20 min. aktyviai eiti pėsčiomis – ne tik mankšta kojoms, bet ir apsauga nuo širdies ligų.

Kaip žinome, sveikata yra brangiausias turtas. Tad viena iš priežasčių keisti požiūrį į automobilio stovėjimą, regis, neginčijama. Ne mažiau svari – brangaus turto saugumas. Tereikia pagalvoti apie sugadintą nuotaiką, sugaištą laiką, jei po langais sausakimšame kieme paliktą automobilį rastumėte apgadintą.

Gyventojai bet kokia kaina nori privažiuoti kuo arčiau namo laiptinės ir ten palikti savo transporto priemonęs. Taip elgdamiesi niokoja žaliuosius plotus, vaikų žaidimų aikšteles, šaligatvius.

Dar gerai, jei apgadintas nedaug ir gali važiuoti. O jei jūsų niekuo dėtą automobilį paglostė šalia degusio automobilio liepsnų liežuviai arba jis nukentėjo nepataisomai? Panašių atvejų statistika turėtų versti sunerimti kiekvieną, kiek įmanoma meiliau savo automobilį spraudžiantį ir į taip ankštą namo kiemą.

Skaičiai ir sumos

Per 2016 m. policija sulaukė 27 pranešimų dėl kieme ar kaimynystėje iš po nakties rastų apgadintų automobilių. Į turto sugadinimo sąvoką įeina automobilių subraižymas, durelių, sparnų sulankstymas, nulaužti automobilio veidrodėliai ir kitokie smulkūs apgadinimai. Tai oficiali statistika, kai nukentėjusieji kreipiasi į policiją. Vienos didžiausių draudimo bendrovių Lietuvoje pateikti skaičiai apie apgadintus automobilius, kurių savininkai kreipėsi dėl žalos atlyginimo, kiek įspūdingesni. Ir reikėtų pabrėžti, kad kreipiasi savininkai tik tų automobilių, kurie apdrausti kasko draudimu.

"Lietuvos draudimo" duomenimis, Kauno mieste 2016 m. "Lietuvos draudimo" klientai pranešė apie 1 400 atvejų, kai rado apgadintus savo automobilius. Šios situacijos gali būti įvairios – nuo apibraižyto kėbulo, sugadintų detalių iki užkliudyto automobilio.

"Vidutinė tokių įvykių metu mūsų klientų patirta žala – 330 eurų, didžiausia praėjusių metų išmoka Kauno mieste už rastą apgadintą automobilį siekė 9 400 eurų", – faktais dalijosi "Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

"Lietuvos draudimas" skaičiuoja nedidelį augimą tokių žalų lentelėje. Lyginant su 2015 m., tokių santykinai nedidelių žalų skaičius Kauno mieste padidėjo – 3 proc. "Lietuvos draudimo" klientams Kaune pernai kompensuota dėl rastų apgadintų automobilių daugiau nei 400 tūkst. eurų nuostolių, visoje Lietuvoje – 2,5 mln. eurų.

Nepataisomi padariniai

Gerokai liūdnesnė situacija, kai sausakimšame kieme vienas iš automobilių užsidega arba būna padegtas. Pernai pirmasis pranešimas apie degantį automobilį Kauno priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą pasiekė jau keturioliktą Naujųjų metų dieną. Gaisro metu visiškai sudegė automobilis "BMW X6" ir apdegė šalia stovėjęs "Opel Zafira". Pirminė ugniagesių versija – BMW buvo padegtas tyčia. Šalia stovėjęs opelis tiesiog atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje.

Pernai tyčia padegti keturi automobiliai, tačiau dėl pašalinio ugnies šaltinio (tai neretai – šalia degantis automobilis) liepsnojo 122 mašinos. Policijos pernykštė statistika liūdnesnė – buvo pradėta 40 ikiteisminių tyrimų dėl automobilių padegimo ir vienas padegimas panaudojant sprogmenį. Trys ikiteisminiai tyrimai perduoti teismui.

Liepsnoti gali visai niekuo dėti, kieme, neradus vietos, palikti automobiliai. Ugniagesiai pernai vyko gesinti gaisro, kai net  objektas nebuvo tiksliai nurodytas. Tik suradę įvykio vietą pamatė, kad degė plastikinis šiukšlių konteineris. Ir nors konteinerius švarinanti miesto bendrovė nuolat prašo gyventojų neužstatyti konteinerių, pasitaiko visaip. Tąkart buvo būtent taip. Ugniagesių suvestinėje liko įrašas – degė plastikinis šiukšlių konteineris. Gaisro metu apdegė konteineris ir šalia jo stovėjęs automobilis "Volvo". Apdegė ir termiškai buvo paveiktas automobilio keleivio pusės šonas.

Regis, pakankama statistika keisti požiūrį ir ieškoti alternatyvos neguminiam daugiabučio kiemui.

Reali išeitis

Prieš keletą metų buvo parengta Kauno miesto daugiabučių ir mokamų automobilių stovėjimo aikštelių studija. Atlikti tyrimai ir skaičiavimai, kiek automobilių stovėjimo vietų yra aplink daugiabučius namus ir kiek jų trūksta.

Paaiškėjo, kad daugiausia automobilių stovėjimo vietų trūksta Šilainiuose ir Eiguliuose. Visuose daugiabučių namų rajonuose trūksta 3 935 automobilių stovėjimo vietų. Šiandien šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni.

Ir vėl grįžtame prie raginimo keisti požiūrį ir atsigręžti į automobilių stovėjimą be rūpesčių, automobilių saugumą ir sveikatai palankius pasivaikščiojimus.

Vien savivaldybei priklausančios įstaigos "Automobilių stovėjimo aikštelės" ilgalaikio stovėjimo zonos aikštelėse gali stovėti per 4 tūkst. automobilių. Specialistai įsitikinę, kad mokamos automobilių stovėjimo aikštelės – realiausias būdas išspręsti daugiabučių kiemų problemą.

Automobilių stovėjimo aikštelių užimtumas siekia apie 50 proc., vadinasi, bet kuriuo paros metu atvažiavęs asmuo visada ras laivą vietą savo automobiliui, nereikės skaičiuoti milimetrų įvažiuojant į kiemą, o rytais gadinti sau nuotaikos išvažiuojant.

Tokias ilgalaikio stovėjimo zonos aikšteles rasite: Ašigalio g. 1, Ašigalio g. 32, Islandijos pl. 201/203, Partizanų g. 79, Pramonės pr. 61, Taikos pr. 81, Kuršių g. 49C, Kuršių g. prie pastato Nr. 3A.